Nors Vilniaus valdžia jau prieš daugelį metų skelbė, kad žemės reforma Lietuvoje baigta, mūsų rajone ir šiandien jos dar nė galo nematyti. Pasak Žemėtvarkos skyriaus vedėjo Arvydo Bagdono, žemės nuosavybė rajone dar neatstatyta maždaug tūkstančiui žmonių. O dažnai ir nuosavybės dokumentus rankose laikantis žmogus negali būti tikras, kad jo žemės daugiau jau niekas neatims, nepadalins, gabalo neatplėš…

Į redakciją kreipėsi Strigailiškio gyventoja Zoja Savčenko. Dar 2004 m. spalį jai buvo atstatyta nuosavybė į 54 arus žemės, esančios netoli „Barbekiu“ kavinės. Yra visi nuosavybę patvirtinantys dokumentai 2004-10-14 d. data, sklypas Registrų centre įregistruotas 2005 m. vasario 10 d. Atrodo, viskas gerai ir jokių pavojų nėra. Bet…

„Iš vienos ir iš kitos mano sklypo pusės ėmė žemę matuoti (daryti kadastrinius matavimus – aut. past.) kitiems žemės savininkams. Ir mano sklypas ėmė tirpti. Atrėžė vieną arą, kitą, trečią. Kreipiausi į Žemėtvarkos skyrių. Vedėjas A. Bagdonas bei kadastrinius matavimus atliekantis Jonas Berdikšlis aiškina, kad mano sklypo kompiuteryje toje vietoje, kur jis realiai yra… iš viso nėra. Mano sklypas neva kitoje vietoje. Abu pripažįsta, kad kažkas iš žemėtvarkininkų prieš dešimt metų privėlė klaidų: netiksliai išmatavo, neteisingai įnešė į kompiuterinę duomenų bazę. Bet kuo aš dėl to kalta?“, – skundėsi skriaudžiama Z. Savčenko.

Žemėtvarkos skyriaus vedėjas A. Bagdonas MI pripažino, kad kažkada išties buvo privelta klaidų. „Pirminius šio sklypo matavimus 2004 m. atliko matininkė Virginija Grižienė, šiose pareigose seniai jau nedirbanti. Ji yra padariusi ir daugiau klaidų. Kažkas ir kompiuterinėje bazėje šį strigailiškietės sklypą ne ten pažymėjo. Atlikus kaimynų žemės kadastrinius matavimus, Z. Savčenkos sklypas sumažėjo trimis arais (pati sklypo savininkė įsitikinusi, kad nurėžta daugiau – aut. past.), liko 51 aras. Už tuos 3 arus jai bus kompensuota įstatymų numatyta tvarka. Panašūs dalykai, deja, ne reti. Dažnai paskutiniam pretendentui tame ar kitame žemės lauke jo sklypo plotas keičiasi, dažniausiai mažėjimo linkme. Kadangi rugsėjo 9 d. gavome Z. Savčenkos skundą, dabar jį tiriame. Su tyrimo rezultatais, jei pageidausite, supažindinsime“, – aiškino A. Bagdonas.

Tačiau pridūrė, kad po kadastrinių kaimynų sklypų matavimų jų ribos jau nekeičiamos, riboženkliai neperkeliami.

J. Berdikšlis aiškino panašiai. Pasak jo, pirminiai Z. Savčenkos sklypo matavimai, pagal kuriuos buvo įteisinta žemės nuosavybė, buvo netikslūs. „Dabar matuok nematavęs, tiek arų toje vietoje neišeina. Nėra ten tiek žemės, trūksta tų 3 arų ir nieko pakeisti negalima. O ir kompiuteryje ten, kur dabar yra tos moters žemė – tuščia. Kažkas nesąmonių pritvėrė. Jos sklypas yra, bet kitoje vietoje“, – sakė J. Berdikšlis.

Kaip baigsis ši istorija – informuosime. O galvoje vis vien netelpa mintis, kad taip yra, apskritai gali būti, ir, kaip sakė A. Bagdonas, atsitinka gana dažnai. Žemės nuosavybės dokumentas – valstybės garantija, kad ta žemė – tavo nepajudinamas nekilnojamas turtas. Tai ko verta ta garantija ir kaip žmogus, patekęs į tokią situaciją, gali tikėti ir pasitikėti tokia valstybe? Kalbant plačiau, kalta ne valstybė, o jos neatsakingi tarnautojai. Tyčia ar netyčia priterliojo, vėliau išėjo ar net už terliones išvarė tokius darbuotojus, ir viskas – kaip į vandenį. Jokios atsakomybės už savo „darbus“.

„Būtų sveikas mano vyras, jis ministerijas ant ausų pastatytų, bet jis gintis negali, jau keli metai po insulto iš lovos nesikelia. Aš tylesnė, nuosaikesnė, tai ir skriaudžia, kas netingi. Bet gal teisybę ir viena surasiu“, – išeidama sakė moteris. 

Nors Vilniaus valdžia jau prieš daugelį metų skelbė, kad žemės reforma Lietuvoje baigta, mūsų rajone ir šiandien jos dar nė galo nematyti. Pasak Žemėtvarkos skyriaus vedėjo Arvydo Bagdono, žemės nuosavybė rajone dar neatstatyta maždaug tūkstančiui žmonių. O dažnai ir nuosavybės dokumentus rankose laikantis žmogus negali būti tikras, kad jo žemės daugiau jau niekas neatims, nepadalins, gabalo neatplėš…

Į redakciją kreipėsi Strigailiškio gyventoja Zoja Savčenko. Dar 2004 m. spalį jai buvo atstatyta nuosavybė į 54 arus žemės, esančios netoli „Barbekiu“ kavinės. Yra visi nuosavybę patvirtinantys dokumentai 2004-10-14 d. data, sklypas Registrų centre įregistruotas 2005 m. vasario 10 d. Atrodo, viskas gerai ir jokių pavojų nėra. Bet…

„Iš vienos ir iš kitos mano sklypo pusės ėmė žemę matuoti (daryti kadastrinius matavimus – aut. past.) kitiems žemės savininkams. Ir mano sklypas ėmė tirpti. Atrėžė vieną arą, kitą, trečią. Kreipiausi į Žemėtvarkos skyrių. Vedėjas A. Bagdonas bei kadastrinius matavimus atliekantis Jonas Berdikšlis aiškina, kad mano sklypo kompiuteryje toje vietoje, kur jis realiai yra… iš viso nėra. Mano sklypas neva kitoje vietoje. Abu pripažįsta, kad kažkas iš žemėtvarkininkų prieš dešimt metų privėlė klaidų: netiksliai išmatavo, neteisingai įnešė į kompiuterinę duomenų bazę. Bet kuo aš dėl to kalta?“, – skundėsi skriaudžiama Z. Savčenko.

Žemėtvarkos skyriaus vedėjas A. Bagdonas MI pripažino, kad kažkada išties buvo privelta klaidų. „Pirminius šio sklypo matavimus 2004 m. atliko matininkė Virginija Grižienė, šiose pareigose seniai jau nedirbanti. Ji yra padariusi ir daugiau klaidų. Kažkas ir kompiuterinėje bazėje šį strigailiškietės sklypą ne ten pažymėjo. Atlikus kaimynų žemės kadastrinius matavimus, Z. Savčenkos sklypas sumažėjo trimis arais (pati sklypo savininkė įsitikinusi, kad nurėžta daugiau – aut. past.), liko 51 aras. Už tuos 3 arus jai bus kompensuota įstatymų numatyta tvarka. Panašūs dalykai, deja, ne reti. Dažnai paskutiniam pretendentui tame ar kitame žemės lauke jo sklypo plotas keičiasi, dažniausiai mažėjimo linkme. Kadangi rugsėjo 9 d. gavome Z. Savčenkos skundą, dabar jį tiriame. Su tyrimo rezultatais, jei pageidausite, supažindinsime“, – aiškino A. Bagdonas.

Tačiau pridūrė, kad po kadastrinių kaimynų sklypų matavimų jų ribos jau nekeičiamos, riboženkliai neperkeliami.

J. Berdikšlis aiškino panašiai. Pasak jo, pirminiai Z. Savčenkos sklypo matavimai, pagal kuriuos buvo įteisinta žemės nuosavybė, buvo netikslūs. „Dabar matuok nematavęs, tiek arų toje vietoje neišeina. Nėra ten tiek žemės, trūksta tų 3 arų ir nieko pakeisti negalima. O ir kompiuteryje ten, kur dabar yra tos moters žemė – tuščia. Kažkas nesąmonių pritvėrė. Jos sklypas yra, bet kitoje vietoje“, – sakė J. Berdikšlis.

Kaip baigsis ši istorija – informuosime. O galvoje vis vien netelpa mintis, kad taip yra, apskritai gali būti, ir, kaip sakė A. Bagdonas, atsitinka gana dažnai. Žemės nuosavybės dokumentas – valstybės garantija, kad ta žemė – tavo nepajudinamas nekilnojamas turtas. Tai ko verta ta garantija ir kaip žmogus, patekęs į tokią situaciją, gali tikėti ir pasitikėti tokia valstybe? Kalbant plačiau, kalta ne valstybė, o jos neatsakingi tarnautojai. Tyčia ar netyčia priterliojo, vėliau išėjo ar net už terliones išvarė tokius darbuotojus, ir viskas – kaip į vandenį. Jokios atsakomybės už savo „darbus“.

„Būtų sveikas mano vyras, jis ministerijas ant ausų pastatytų, bet jis gintis negali, jau keli metai po insulto iš lovos nesikelia. Aš tylesnė, nuosaikesnė, tai ir skriaudžia, kas netingi. Bet gal teisybę ir viena surasiu“, – išeidama sakė moteris.