Šeštadienį Ignalinoje šlamėjo ir klegėjo tradicinė Rudens mugė. Gal todėl, kad mugės tądien vyko kaimyniniuose Švenčionyse ir kitur (iš viso – penkiolikoje rajonų), prekeivių, ypač iš toliau atvykusių, šįkart buvo mažiau nei įprasta. Taip pat ir sodmenų pardavėjų gatvė kiek trumpesnė. Ankstesnėse mugėse savo kiemelius (palapines) įsirengdavo visos dvylika rajono seniūnijų, šiemet šventės scenarijus buvo kitoks: visos seniūnijos turėjo pusmetrį ploto ir sutilpo ant vieno stalo…

Pirmąkart mugė dar aštuntą ryte prasidėjo Ignalinos bažnyčioje šv. Mišiomis. Ypatinga jų dalis – šiųmečio derliaus, rudens gėrybių šventinimas. Visos seniūnijos atneštus krepšius sudėjo ant stalo bažnyčios viduryje, vėliau seniūnai su pagalbininkais nešė juos prie altoriaus, kur klebonas dekanas kun. Vidas Smagurauskas gėrybes laimino ir šventino. Ši ceremonija buvo itin iškilminga, net jaudinanti, gal kad mums dar neįprasta. Teko panašiose derliaus mugėse dalyvauti Serocke (Lenkijoje) ir Biurene (Vokietijoje), ten ši tradicija sena, įprasta, savaime suprantama. Gal ir pas mus prigis?

Šv. Mišiose dalyvavo rajono meras Henrikas Šiaudinis, Seimo narys, kultūros ministras Šarūnas Birutis, europarlamentaras Bronis Ropė, kiti rajono vadovai.

Naujiena galima pavadinti ir rajono ūkininkų eiseną iš bažnyčios į aikštę. Eisenos priešakyje žengė dideli dideli vyrai nelanksčiomis kojomis (su kojūkais, dar vadinamais stypynėmis, keblėmis, gervakojėmis), su megafonu, mojuodami baltomis vėliavėlėmis, kviesdami miestelėnus sekti paskui. Už jų ėjo pučiamųjų orkestras, valdžios galvos, seniūnijų delegacijos.

Laisvės aikštėje visos seniūnijų atvežtos gėrybės sudėtos ant vieno bendro stalo. Vaišių tema – „Maistas ir vaistas“, todėl šįkart jos buvo beveik be mėsos. Tačiau patiekalų paruošimo iš vaisių ir daržovių išmonė viršijo pačias lakiausias fantazijas. Visi buvo išradingi, o kai kurie patiekalai gal verti net būti užpatentuoti. Ypač išsiskyrė Ignalinos miesto seniūnijos burokėlių stalas, Linkmenų česnakų ir Dūkšto svogūnų vaišių stalai, Mielagėnų kopūstinė su grybais, žvėriena ir vėžiais (šiuos, sakė, taip pat mielagėniškiai kopūstuose renkantys), Ceikinių žolelių užpiltinė pagal garsiojo J. Ruolios receptą, Vidiškių obuolinis furšetas, Daugėliškio bulvių lašininis plokštainis ir Tverečiaus medaus vaišės… Populiarinti savo seniūnijas padėjo jų eiliuoti ar muzikiniai prisistatymai, o ypač kai kurių personažų agitacinė išmonė. Čia negali nepaminėti Dūkšto seniūnijos daktarų porelės, kurie atstovavo savo įkurtai firmai – UAB „Cibulita“, į ją akcininku ar garbės nariu priėmė ir pirmąjį politiką – Vilių Cibulską. Jų visą mugę buvo visur pilna, tad dūkštiečių cibulinės ir kitokios trauktinės retas kas namo grįžo neparagavęs.

Komisija, kuriai pirmininkavo rajono ūkininkų vairininkė M. Lukaševičienė, apžiūrėjo, paragavo ir įvertino visų seniūnijų kulinarinę išmonę ir skyrė nominacijas, už kūrybingą dalyvavimą mugėje įteikė Padėkos raštus. Taip Kazitiškio seniūnijos vaišių stalas pripažintas gaiviausiu, Rimšės – dietiškiausiu, N. Daugėliškio – sočiausiu, Vidiškių – originaliausiu, Didžiasalio – tradiciškiausiu, Ceikinių – vaistingiausiu, Dūkšto – vitaminingiausiu, Mielagėnų – sveikiausiu, Tverečiaus – saldžiausiu, Linkmenų – aštriausiu, Ignalinos – rudeniškiausiu, Ignalinos miesto – gurmaniškiausiu.

Atėjus sveikinimų metui, ūkininkus su gražiu derliumi sveikino rajono meras H. Šiaudinis, Seimo nariai Š. Birutis ir Rimantė Šalaševičiūtė, europarlamentaras B. Ropė, Ūkininkų sąjungos rajono skyriaus pirmininkė Marijona Lukaševičienė ir kiti. Dovanas dalino seimūnai, jų gavo ir jie patys, o ypač gausiai ūkininkų apdovanotas buvo rajono meras.

Paskelbti ir dovanomis apiberti konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojai. Ūkininkų ūkininkais šiemet tapo Vanda ir Drąsutis Jelinskai iš Kazitiškio. Antroje vietoje – Mikalave dirbantys Inga ir Algirdas Cicėnai, trečioje – Zita ir Alvydas Rekešiai iš Gilūtų. Visų ūkiai nėra dideli, daugiau vidutiniai ar smulkūs, todėl dėl kai kurių personalijų ūkininkų bendruomenėje būta ir skeptiškų nuomonių.

Visos mugės metu publiką aikštėje laikė, linksmino ir visas organizacines (smulkias) duobeles lygino estrados žvaigždė ir daugumos numylėtinis dainininkas Edmundas Kučinskas. Pradžioje jis į šventę įsiterpdavo 2–3 dainomis, o pabaigoje surengė ištisą koncertą. Dainuodamas vaikščiojo po aikštę tarp žmonių, todėl šmaikštaudamas vienas žiūroves apkabino, kitus pakalbino, ranką padavė, tretiems skyrė dainos eilutes, su daugeliu drauge dainavo, juokavo.

Mugėje dar grojo ir dainavo Strigailiškio liaudiškos muzikos kolektyvas „Eldija“ ir jų jaunoji solistė Gintarė Lukijanskaitė.

O aplink aikštę dominavo prekybininkai. Nuolatinis bruzdesys buvo medelių ir sodinukų gatvėje, eilės vis tįsojo prie rūkytom dešrom ir kumpiais kvepiančių kioskų, treti blusinėjo suvenyrų ir kitokių smulkmenų margumyne.

Nugriaudėjo Rudens mugė į ūkanotą rudens tylą, kad kitąmet sugrįžtų ir vėl pakviestų į savo šiltą ir jaukų glėbį.

Autoriaus ir L. Kovalevskienės nuotr.