Ar Mia dar kartą grįš pas savo futbolininką? O jeigu negrįš – kas dėlto kaltas? Kitaip tariant, ar tas futbolininkas yra kiaulė, ar visiškai atvirkščiai? Ar visi vyrai yra kiaulės, kaip vieną (o gal ir jau ne vieną) kartą pasakė Mia, ar tarp jų pasitaiko tik paršelių?

Štai koks klausimas šiomis dienomis kamuoja visą Lietuvą, tiesiog neduoda žmonėms užmigti. Ir todėl kyla dar vienas klausimas: ar Lietuva pakels visą šią naštą, ar išlaikys ją gležni lietuvaičių pečiai?

Jeigu šis akmuo dar neatgulė ant jūsų pečių, vadinasi, jūs nežiūrite televizoriaus, neskaitote visokių internetinių portalų. Kitaip tariant, esate atsilikęs, ko gero, net ilgitės tų laikų, kada, kaip dainuoja Vytautas Šiškauskas, kaimynai susirinkdavo vienas pas kitą vakaroti. Juk reikia galų gale suprasti, kad tie laikai niekada nebegrįš, nes tada buvo bendraujama su kaimynais, o dabar bendrauti galima tik su televizoriumi. Kam eiti pas kaimyną, jeigu ir pas jį toks pat televizorius tas pačias laidas rodo?

Beje, V. Šiškauskas televizijų nerodomas ir interneto portalų neaprašinėjamas, kaip ir daugelis kitų dainininkų, Na, ką apie juos galima parašyti, jeigu jie jokių skandalų nekelia? Ir nieko įdomaus nepasako. Štai iš Mios gali sužinoti, kad Europoje Lietuvos krepšininkams pavojingiausi yra Jungtinių Valstijų krepšininkai. O ką kiti gali pasakyti, kaip gali pasižymėti?

Gal neverta būtų prisiminti tų „atlikėjų“, kurios, kaip jos pačios sako, dainuoja papais? Tačiau kaip neprisiminsi, jeigu stebimas toks fenomenas: po kiekvieno papų pasididinimo, matyt, „atlikimas“ irgi pagerėja, nes televizijose jos pasirodo vis dažniau.

Berniukų padėtis televizijose prastesnė. Buvo čia toks žvaigždūnas Minedas pasirodęs, bet neilgai ekranuose išsilaikė. Nieko nepadarysi, neturi kuo dainuoti.

Jeigu visi tie lietuvių stabukai tik dainuotų – būtų puiku. Kompiuteriu pataisyti jų balsai kartais visai neprastai nuskamba. Bėda tik, kad jie neretai, o pastaruoju metu – vis dažniau iš ekrano dar ir išsižioja, ir kai išsižioja – nebeužsičiaupia. Jų pilna visose laidose, savo nuomonę jie išsako apie viską.

O ką darysi, jeigu jie kviečiami į tas laidas, kuriose šiaip jau turėtų pašnekėti savo srities specialistai. Ir ne tik savo srities – išsilavinęs žmogus apie daug ką gali protingai pakalbėti.

Na, ar dažnai matome visokiose pramoginėse laidose patyrusius ekonomistus, menininkus, teisininkus, verslininkus? Nejaugi jie neturėtų ką pasakyti?

Bet jų pakalbėjimų televizijoms nereikia. Na, įsivaizduokite, kad koks nors specialistas ima ir pasako tiesą. Tai neįdomu. Nusišnekėjimai yra vertingi, pažadinantys snūduriuojantį žiūrovą, tiesa yra nuobodi. Pasakymas, kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra Amerikoje, nieko nenustebins. Kol kas dar nenustebins. O štai kai sužinai, kad tai Europos valstybė – jautiesi dvasiškai praturtėjęs. Tai ir yra mūsų televizijų misija – turtinti (nepainioti su barbarizmu durninti) žmogų.

Tiesos, pasikartosiu, televizijoje nereikia. Todėl labai gražu būna, kai apie kolegą kalba kolega. Sužinai, kad ta, švelniai tariant, baidyklė yra gražuolė. Na, šito net nereikėjo sakyti, televizijoje vien tik gražuolės. Dar sužinai, kad ji (jis) dainuoja tiesiog nuostabiai, ir vaidina puikiai, štai tame seriale, ir štai aname, ir tiesiog nesuprantama, kodėl dar nepateko į Holivudą, gal tik todėl, kad tie amerikonai nieko apie meną nenutuokia.

Nenuostabu, kad atlikėjai net į Seimą buvo patekę. Žmones jie ir iš ten gerai linksmino, nors neilgai trukus paaiškėjo, kad valstybės reikalus geriau tvarkyti iš televizoriaus ekrano. Mes geriau suprantame, kai mums televizijos žvaigždės pasako, kodėl yra taip, o ne anaip.

Ne, neprieštarausiu, Mia dainuoja palyginti visai neblogai. Ir daugiau gerų balsų turime. Kol dainuoja, tačiau kai išsižioja. Bet juk kitaip būtų neįdomu, ar ne?