Pasidavę TV reklamai, kurioje raginama „neleisti savo smegenims (protui) nuobodžiauti“, praėjusio ketvirtadienio vakarą Ignalinos viešojoje bibliotekoje būrelis žinovų susirinko į pirmąjį Bibliomūšį. Tai intelektualus žaidimas, vienu metu interneto tinklais transliuojamas visoje Lietuvoje. Buvo penki turai po 10 klausimų (iš viso jų 50). Klausimo atsakymui skiriama minutė. Paskelbus visus turo klausimus, jie trumpai pakartojami ir per 5 min. internetu reikia išsiųsti visus turo atsakymus. Žaidimo transliacija vyksta ir atsakymai siunčiami į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Turų klausimai, kaip ir Europrotuose, suskirstyti temomis. Šįkart jos buvo „Išradimai“, „Bendrieji klausimai“, „Vaizdai“ ir dalyvaujančių bibliotekų užduoti klausimai.

Ignaliniečių komanda, pasivadinusi „Vandene“, prie stalo susėdo dar prieš šeštą, nes lygiai 18 val. ekrane jau įsižiebė pirmas klausimas. Komandą sudarė Irena Šaltienė. Bronius Šablevičius, Danuta Jatulienė, Janina Lunytė, Vilius Cibulskas, Vytautas Lekavičius, Gražina Jonikienė, Albertas Umbražiūnas, Marius Kraptavičius ir šių eilučių autorius.

Dauguma klausimų buvo „kieti“, sunkesni nei Europrotuose, kai atsakymo neįmanoma buvo išmąstyti, tiesiog žinai jį arba ne. Kol komanda apšilo, sekėsi nekaip. Pirmajame ture pelnyti tik 2 taškai, antrajame – 1,5. Pusė taško skiriama už pusę atsakymo. Šiuo atveju klausta, kokių šalių karinėse uniformose yra sijonai. Atsakymas – Škotijos ir Graikijos. Mes nurodėme tik škotus, todėl pustaškį ir gavome.

Trečiajame ture atsitiesėme ir teisingai atsakėme į penkis, ketvirtajame – į šešis klausimas, o paskutiniame ture triumfavome, nes surinkome 10 taškų iš 10 (taip atsakiusių komandų buvo tik 14). Tai išskirtinis mokytojos I. Šaltienės nuopelnas, nes paskutinio turo vaizdo klausimai buvo iš lietuvių literatūros klasikos, o čia mokytoja jau „dantis pravalgiusi“.

Pirmajame Bibliomūšyje dalyvavo 130 komandų, į kitą turą išėjo 60. „Vandenė“ surinko 24,5 taško, užėmė 39 vietą ir lapkričio pradžioje pakviesta žaisti kitame žaidime, po kurio liks tik 10 stipriausių, o po trečiojo žaidimo paaiškės trys „kiečiausios“ Bibliomūšio komandos, kurios bus pakviestos į Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką ir apdovanotos. Pirmojo žaidimo lyderės surinko po 38–39 taškus. 

Beje, pirmajame mūšyje dalyvavo dar keturios rajono bibliotekų komandos: Daugėliškio „Jurginas“ (63 vieta), Dūkšto „Ištikimieji“ (64), Didžiasalio „Sala“ (96) ir Dietkauščiznos „Svajonė“ (125 vieta). Kiekviena dalyvavusi komanda turėjo teisę žaidimui pateikti po tris savo klausimus. Šįkart žaidime buvo panaudotas didžiasaliečių klausimas, senovinė mįslė: viena malka du pečius kūrena, kas? Vargu, ar daug šią mįslę įminė, nes atsakymas – karvė laižosi.

Lapkritį „Žuvėdroje“ prasidės ir Europrotų rudens mūšiai.

Dėl įdomumo pateikiame kelis klausimus, į kuriuos „Vandenė“ atsakė.

Koks žmonijos išradimas, pasak Platono, tiesiogiai susijęs su žmogaus atminties suprastėjimu?“

Rašto išradimas.

1990 m. gruodžio 1 d. susitiko prancūzas Phulip Cosette ir anglas Graham Phagerien ir vienas kitam paspaudė ranką. Taip jie įėjo į istoriją. Kodėl?

Jie susitiko tunelyje po Lamanšu, kartu iš abiejų pusių ir joms susijungus.

Robertas Plathas būtų likęs eiliniu kompanijos „Northwest“ lakūnu… Tačiau vieną dieną, sunkiai vilkdamas link lėktuvo nepakeliamą naštą, Robertas neapsikentė ir sugalvojo padaryti tai. Ši mintis pilotui atnešė milijonus. Ką padarė lakūnas?

Prie lagamino prisuko ratukus.

Legenda teigia, kad Austrijos kunigaikštis Leopoldas Babenbergas (1157–1194) grįžęs iš mūšio nusijuosė savo baltą apsiaustą ir pamatė, kad jis visas raudonas nuo kraujo. Ir tik toje vietoje, kur buvo diržas, liko balta juosta. Ką svarbaus sukūrė kunigaikštis, pažiūrėjęs į apsiaustą?

Austrijos vėliavą (jos horizontalios spalvos raudona–balta–raudona).

Portugalija, Danija, Vatikanas. Kas bendro tarp šių valstybių?

Visos turi tik vieną sausumos kaimynę (Portugalija – Ispaniją, Danija – Vokietiją, Vatikanas – Italiją).

XVIII a. Londone priimtas sprendimas, palengvinęs paštininkų darbą. Prancūzai pirmieji tai padarė dar 1512 m. Ką?

Sunumeravo namus.

Antrojo pasaulinio karo metais amerikiečių jūreiviai labiau nei štormų ir uraganų bijojo japonų „dieviškojo vėjo“. Ką jie taip vadino?

Tai japonų kamikadzės, mirtininkai, su lėktuvais ar torpedomis taranuodavę priešo laivus. Iš japonų kalbos „kami“ – dieviškas, „kadzi“ – vėjas.