Skip to content

Kovoje su telefoniniais sukčiais – teisinės prošvaistės

Rajoną vėl užplūdo telefoninių sukčių banga. Liūdniausia, kad sukčiai vis dar randa aukų, iš kurių lengvai išvilioja pinigus. Dabar siaučia įvairaus plauko „pareigūnai“, prašantys elektroninės bankininkystės kodų neva reikalingų nusikaltimams išaiškinti. Šią savaitę į redakciją užėjusi ignalinietė pasakojo, kaip sukčiai ją mėgino apgauti. Prisistačiusi Švenčionių r. kriminalinės policijos darbuotoja Malinauskiene, skambinusi moteris apie 40 min. aiškino, kad su jos neva pasu (kurio, beje, nepametė) į jos sąskaitą banke pervedamos didelės, 50 tūkst. Lt sumos, kurios tuojau pat nuimamos. „Kriminalistė“ surengė visą spektaklį, sujungė su banke dirbančiu „policininku“, net mėgino gąsdinti – jei ji nepasakys banko kodų, tai tuo „nusikaltimu“ gali būti ir ji apkaltinta. Kad būtų įtikinama, skambinę sukčiai pasisakė neva vardus ir pavardes, kvietė užeiti į rajono policijos komisariato kabinetą. „Klausiau kol galų gale visiškai įsitikinau, kad kalbu su sukčiais, nes pabertos įvairios smulkmenos (pavardės, PK kabinetų numeriai) kėlė įtarimą, nes žinojau, kad tokių tiesiog nėra“, – pasakojo neapgauta sukčių buvusi mokytoja. 

Paskutinių dienų kronikos

Spalio 2 d. 59-erių ignalinietė pareiškė, kad išvakarėse, apie 17.20 val., į laidinio ryšio telefoną jai paskambinusi moteris prisistatė policijos pareigūne ir apgaulės būdu išviliojo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, kuriais pasinaudojus, iš kredito bendrovės UAB 4FINANCE paimtas 1000 litų kreditas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Spalio 4 d., apie 11 val., į 61-erių moters, gyv. Didžiasalio sen., laidinį telefoną paskambino asmenys, kurie prisistatė policijos pareigūnais ir paprašė padiktuoti ,,AB Swedbank“ elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus. Vėliau iš moters banko sąskaitos buvo pervesta 10 000 litų.

Tą pačią dieną, apie 16 val., 38-erių moteriai, gyv. Didžiasalio sen., į laidinį telefoną paskambino nepažįstamas vyras. Pokalbio metu asmuo, kurį minėtas vyras pristatė kaip banko darbuotoją, iš jos apgaulės būdu išviliojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Per parą rajono policijos komisariate buvo gauti dar 6 rajono gyventojų pranešimai apie sukčių skambučius. Buvo skambinama į laidinio ryšio telefonus, prisistatinėjama policijos pareigūnais ir prašoma padiktuoti elektroninės bankininkystės kodus bei slaptažodžius.

Įspėjame n-ąjį kartą

Policija gyventojams dar kartą primena – būkite budrūs ir itin atsargiai bendraukite telefonu su nepažįstamais asmenimis, nepaisant to, kuo jie prisistato. Žinokite, kad policijos pareigūnai ar kitų tarnybų darbuotojai neprašo pinigų ar elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų ar slaptažodžių. O sulaukus sukčių skambučių, patariame išlikti ramiems, neskubėti vykdyti skambinančio asmens nurodymų ir prašymų. Jeigu kyla nors mažiausias įtarimas, kad skambina sukčius, nedelsdami skambinkite į policiją trumpuoju bendrojo pagalbos telefono numeriu 112.

Išties, na, kiek gi galima: rašom, rėkiam, mokom, įspėjam – kaip žirniai į sieną. Mielieji, nėra tokio atvejo ir būti negali, kad telefonu paskambinusiam reikia sakyti kodus, atėjusiam atiduoti pinigus. Niekam, kas neva beskambintų – policija, prokurorai, ministrai, Prezidentas ar Romos popiežius. Negi sunku atsiminti, kad su tokiais prašymais skambina tik sukčiai. Paaiškinkite tai kaimuose gyvenantiems vienišiems tėvams ir giminaičiams, prie telefonų prilipdykite įspėjimus nepakliūti ant sukčių kabliukų…

Apgautiesiems turi atlyginti valstybė

Jau seniai aišku, kad telefoniniai sukčiai – kaliniai, sėdintys Alytuje, Marijampolėje ir kitur. Jie, be abejo, turi bendrininkų ir laisvėje. Jau seniai kalbama, kad kalėjimuose reikia įrangos, slopinančios mobiliuosius telefonus. Ta įranga perkama, leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai, o rezultato jokio. Priežastis taip pat aiški – įrengus tokią įrangą telefonais negalės kalbėtis ir kalėjimų administracijų darbuotojai. Kai kuriose šalyse be asmens dokumento ir registracijos nenusipirksi telefono kortelės, Lietuvoje gi jos parduodamos laisvai net kioskuose. Kortelės kainuoja kelis litus, pakalbėjai, kortelę išmetei, naują įsidėjai – ir visi galai į vandenį, Tačiau ir kortelių registracijos Lietuvoje įdiegti nenorima ar nesugebama.

Pastaruoju metu situacija pasisuko kitu kampu. Teismas nutarė, kad pataisos namuose bausmę atliekančių telefoninių sukčių pažaboti nesugebantys pareigūnai turi prisiimti atsakomybę už nusikaltimų aukoms padarytą žalą. Tačiau ši atsakomybė pareigūnų asmeniškai nepalies – našta vėlgi kris ant visų mokesčių mokėtojų.

„Lietuvos valstybė netinkamai vykdė savo bendras ir teisės aktuose numatytas pareigas taip, kaip pati teisės aktuose nustatė, todėl elgėsi nerūpestingai, t. y. neteisėtai“, – Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad Lietuvos Respublika nusikaltimų aukoms privalo atlyginti patirtą neturtinę žalą.

Trijų teisėjų kolegija nutarė vienai moteriai ir nepilnametei jos dukrai, kuri nuo kalėjimo gelbėdama savo motiną, sukčiams atidavė beveik 13 tūkst. Lt, priteisti po tūkstantį litų neturtinei žalai atlyginti. Tiesa, jos savo patirtus išgyvenimus buvo įvertinusios po 5 tūkst. Lt.

Nors teismo priteista kompensacija yra simbolinė, tačiau tokio pobūdžio byloje priimtas pirmasis sprendimas kitiems nusikaltimų aukoms suteiks galimybę iš Lietuvos taip pat reikalauti žalos atlyginimo.

Kadangi telefoninių sukčių aukomis yra tapę tūkstančiai šalies gyventojų, susidarytų gana didelė suma, jeigu nukentėjusieji nuspręstų ginti savo teises teisme.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje