Skip to content

Su meile ir pagarba – apie gimtąjį kraštą

MI informacija

Šią vasarą minėjome iškilaus kraštiečio, Nepriklausomybės Akto signataro profesoriaus Česlovo Kudabos aštuoniasdešimtmetį. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos lituanistai ir geografai nutarė šiai sukakčiai skirti integruotą savaitę. Jai ruošiantis ir vis grįžtant prie nepaprastai gilių profesoriaus tekstų, akys užkliuvo už žodžių „Kultūra – mūsų likimas“.  Tokios darbo krypties mūsų mokykla ir bandė laikytis per visą savo gyvavimą. 

Nuolat, patys sau ir pasauliui, kartojame: mes – paribio žmonės, mes privalom būti tarsi gynybinė siena – ne tik nuo Rytų, bet ir nuo Vakarų niveliuojančios įtakos. Mūsų misija – rodyti ryčiausio Lietuvos pakraščio savitumą, grožį, šviesius jo žmones. Tai nuolat ir darome. Dar 2011 m. tuometiniai vienuoliktokai su šių eilučių autore kūrė filmą „Prisimename Č. Kudabą“, kuriame ne tik apžvelgė profesoriaus gyvenimo kelią, bet ir pakeliavo jo vaikystės ir jaunystės takais: po Katinautiškę, Vaiciekavą, Čepeliškę, Tverečių. Nutarėme pasinaudoti turima medžiaga. 5–4g klasių mokiniai peržiūrėjo šį filmą, rašė kūrybinį atpasakojimą apie Č. Kudabą, vyresnieji analizavo jo publicistinius tekstus, rašė rašinį. Savaitę užbaigėme integruota lietuvių kalbos – geografijos pamoka „Po gimtąjį kraštą su Česlovu Kudaba“. Čia skaitytos geriausių rašinių ištraukos, o 3g klasės mokinys Regimantas Kapliukas parengė kompiuterinę pateiktį – virtualią kelionę po mūsų kraštą, komentuojamą gražia, žodinga Č. Kudabos raštų kalba. Daugeliui tai padėjo gal ir visai naujai pamatyti savo gimtąjį kraštą. 

Labai gražiai į savaitę įsiterpė renginys Seime „Istorinės atminties svarba. Vilnius – valstybės sostinė“, kuriame rodėme savo meninę programą „Godos apie Vilnių ryčiausiam Lietuvos pakrašty“. Renginyje dalyvavo gausus būrys moksleivių iš 11 visos šalies mokyklų, Seimo nariai. Apie istorinės atminties svarbą ir tautinę savimonę kalbėjo Seimo narys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Patackas. Mokiniai skaitė Vasario 16-tosios akto signatarų  Petro Klimo, Mykolo Biržiškos prisiminimus. Pastarojo mintis iš knygos  „Kovos dėl Vilniaus liudininkų akimis“ skaitė ir mūsų mokinės: abiturientė Violeta Čirikaitė bei buvusi abiturientė, dabar jau Vilniaus universiteto pirmakursė Gintarė Kapliukaitė. 

Renginio dalyviai išklausė Kauno technologijos universiteto muziejaus vadovės dr. A. Veilentienės pranešimą „Vilniaus atgavimas ir Kauno studentija“, Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkės dr. A. Jurevičiūtės pranešimą „Lietuvos kariuomenė Vilniuje“, žiūrėjo vaizdo medžiagą apie Lietuvos kariuomenės žygį į Vilnių. 

Mes, kaip ir Švenčionių r. Pabradės „Ryto“ gimnazija, rodėme meninę programą, su kuria pavasarį V. Landsbergio fondo konkurse laimėjome III vietą. Labai neįprasta buvo koncertuoti Kovo 11-osios Akto salėje, kuri mačiusi daugybę garbių asmenybių, kurioje skambėjo ir profesoriaus Č. Kudabos balsas. Tądien joje aidėjo Arnoldo Glušonok, Viktoro Garšanovo, Violetos Čirikaitės, Tomo Želabovskio, Ernesto Leščik, Kristinos Aduškinos, Vaido Seliuko, Virgilijaus Vinciūno,  Ramintos Čepulytės, Gintarės Kapliukaitės, Deivido Gržibovskij, Dominyko Papšio, Eligijaus Sekono, Luko Labanausko, Modesto Pilipenko  atliekami pasakojimai, dainos iš mūsų muziejuje sukauptų archyvų. Priminsiu siužetą: du pasipūtę emigrantai trumpam parskrenda iš Londono į Vilnių, čia juos pasitinka mergina, siūlanti atlikti „testą“. Užlipus ant lietuviško grėblio, pasipūtimas išgaruoja ir vaikinai prisideda prie mozaikos „Godos apie Vilnių“ dėliojimo. Čia primenama, kaip apie Vilnių dainuojama dainų karalienės Kristinos Skrebutėnienės, kaip mūsų proseneliai pėsti ar dviračiais į Vilnių keliavo, kaip skambėjo patriotinės dainos lenkmečiu, kokia sudėtinga mūsų krašto patekimo į Lietuvą istorija. Visa Vilniaus praeitis tarsi išsiskleidžia  jautriai R. Čepulytės atliekamuose „Raudonuose vakaruose“. Primenama, kad Vilnius svarbus visų tautybių Lietuvos žmonėms. Tada ir emigrantai nutaria nebegrįžti į Londoną, pasilieka Vilniuje, o gal net ir Didžiasalyje… Mažieji programos dalyviai, buvę  mokytojos Aldonos Misiūnienės mokiniai, dabar jau penktokai, tuo tarpu sudėlioja savąją Vilniaus mozaiką iš nuoširdžių vaikiškų piešinėlių. Visa tai papildo mokytojo Stasio Keraičio parengta vizualizacija, kurioje istorija pinasi su dabartimi.

Todėl labai smagu, kad programa visiems labai patiko, sulaukėme pagyrimo žodžių tiek iš Seimo narių, tiek iš muziejininkų bei kitų mokyklų atstovų. Džiaugėmės įdomia ekskursija į Valdovų rūmus, o vakare Nacionaliniame dramos teatre žiūrėjome O. Koršunovo pastatytą Just. Marcinkevičiaus „Katedrą“. Tad galima teigti, kad  per savaitę, skirtą Česlovui Kudabai, prasiplėtė ir mūsų visų dvasinė geografija, o tai visada yra didžiausia mūsų gimnazijos siekiamybė.

 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!