Ažėnai. Tokių ištuštėjusių kaimų rajone – dešimtys. Į žemę smengantys trobesiai, užžėlę takai, senkantys šuliniai… Šio kaimo senbuviai, užbaigę savo vargus vargelius, tyliai atgulė kapinaičių kalnelyje. Kasmet gyvųjų vis mažiau, o mirusiųjų kaimo gyventojų – vis daugiau. Kapų rimtį tik retkarčiais sudrumsčia artimųjų aplankyti atvykusiųjų balsai, krintančių lapų auksas kiek dažniau sučeža po kojomis lapkritį – per Vėlines…

Spalis. Graudžiai sugirgžda ir prasiveria kapinių varteliai. Laikas tarsi sustojęs. Tyliai ošia beržai, snaudžia apsamanoję senieji akmeniniai kryžiai, prieš saulę marmuru blizga naujieji paminklai. Mados neaplenkė ir šių, palyginti, nuošalių, Kazitiškio seniūnijoje esančių Ažėnų kaimo kapinaičių. Senasis medinis kryžius išlikęs vos vienas kitas, akmeniniams paminklams laikas ir gamta irgi negailestingi. Vos įskaitomos čia palaidotų žmonių pavardės, kai kur rymo tik bevardžiai antkapiai.

Neabejotina, kad kapinių paminkluose – žmonių gyvenimai ir likimai, tačiau tikrasis išėjusiųjų atminimas yra ne paminkluose, o artimųjų širdyse. Kam išėjusieji brangiausi? Mums. Jie gyvi, kol gyva atmintis, kol juos mes tebemylime. Tikrai galime išsaugoti atminimą, iš laiko ir gamtos nagų išplėšdami informaciją ir pasitelkę šiuolaikines technologijos, perkelti informaciją apie mirusius žmones į virtualią erdvę.

Vieną spalio savaitgalį Ažėnų kapinaitėse pradėti ir baigti skaitmeninimo (surašymo, fotografavimo, patalpinimo į duomenų bazę bei paskelbimo www.Atminimoknyga.lt) darbai. Juose dalyvavo „Lapkričio 2-osios draugijos“ pirmininkas Valdas Kaminskas, savanoriai iš Molėtų, iš Ažėnų k. kilusios Aldona Jeleniauskienė (Juodagalvytė) ir Birutė Karnickienė (Juodagalvytė), Algimantas Jeleniauskas, Juozas Karnickas.

Ažėnų kapinės – pirmosios suskaitmenintos Ignalinos rajone. Prie jų bus pritvirtinta informacinė lentelė „Šios kapinės suskaitmenintos“.

A. Jeleniausko nuotr.