Lapkritis šiemet paneigia visus apie jį žinomus niūrius vertinimus. Nei jis niūriausias, bjauriausias, tamsiausias ar dar koks. Šilta, sausa, saulėta, tarsi rugsėjį. Bent kol kas. Tik lietaus stygius kelia savų problemų. Senka šuliniai, o miestai vis dažniau pasineria į smogą, nes ore daug kietųjų dalelių, kurias nusodina lietus, o jis šį rudenį labai jau šykštus. Gal dar susigraudins ir išsiverks ant lapkričio peties…
Vangiai, bet jau pradeda judėti partijos, besirengdamos kitų metų savivaldybių rinkimams. Socdemai pirmi sustygavo kandidatų į rajono tarybą sąrašą, kuriame nemažai ir nepartinių kandidatų. Į pirmąkart vyksiančius tiesioginius merų rinkimus savo kandidatus kol kas įvardijo dvi partijos. Socdemai stumia savo vadą Vilių Cibulską, o „valstiečiai“ – merą Henriką Šiaudinį. Dėl kitų partijų kandidatų vien kalbos sklando…
Nuo spalio 1 d. minimali alga padidėjo 35 litais – iki 1035 litų (300 eurų). Šią savaitę Premjeras prakalbo, kad jei ekonominė situacija nepasikeis, minimalią algą nuo kitų metų liepos būtų įmanoma padidinti dar 100 Lt – iki 1135. Jam prieštarauja finansų ministras, sako, kad lėšų tam nėra. Komentuodamas šią finansų ministro poziciją, premjeras sakė, jog pinigų atsiras mažinant išlaidas. Anot jo, pirmiausiai reikia padidinti mažiausiai uždirbančių biudžetininkų atlyginimus, po to – MMA. Seimo pirmininkė „darbietė“ L. Graužinienė mano dar kitaip: „Vienas veiksmas – dėl atlyginimų pakėlimo – turi būti nuo sausio 1-osios, o nuo liepos turi didėti minimalus darbo užmokestis, nes jis išjudina ekonominį procesą“. Ką gi, kiekviena partija rinkėjų akyse nori būti ir dosnesnė, ir geresnė…
Jau kurį laiką žiniasklaida trimituoja apie pasaulyje mažėjančias naftos kainas. Šią savaitę jos dar smigo į kelerių metų žemumas. Kai brangsta degalai, pasiteisinimas būna vienas – brangsta nafta. Kai jos kainos krenta, degalai tokiu pat tempu neskuba pigti. Dabar degalų kainos kiek sumenko, tačiau jos aiškiai per lėtai reaguoja į naftos kainas. Ekonomistai komentuoja: „Galėtume kalbėti apie mažesnes kuro kainas degalinėse, jei didmeninė naftos produktų rinka nebūtų monopolinė. Apskritai energetinis sektorius, taip pat ir naftos perdirbimas, yra sudėtingas bei stipraus valstybės įsikišimo reikalaujantis procesas. Šiuo atveju tokios valstybinės institucijos, kaip Konkurencijos tarnyba, turėtų labai atidžiai stebėti šį sektorių“. Turėtų, bet gal laiko tam nėra, gal noro. Tik Rusija, gyvenanti iš naftos pardavimo, raukosi, ir jos rublis nuvertėjo vos ne perpus ir toliau krenta. Kad taip ir degalų kainos mūsų degalinėse rublio greičiu žemyn riedėtų…
Rajone – kasdienė rutina, kasdieniai rūpesčiai. Štai į redakciją paskambinęs skaitytojas skundėsi geležinkelininkais. Jam tenka dažnai važinėti į Vilnių (iš Dūkšto arba Ignalinos). Žmogus (redakcijai žinomas) pasakojo: „Dažnai į sostinę važiuoju traukiniu, išvykstančiu 6.15 val. Dūkšto ir Ignalinos stotys tuomet uždarytos, tualetai – taip pat. Ignalinoje dar nuo lietaus yra kur pasislėpti, o kur slėptis Dūkšte? Ateina žiema, šalčiai, tad ankstyvų keleivių laukia nauji išbandymai. Antra vertus, tokiais atvejais netenka prasmės reklamuojamos ir dalijamos lojalumo kortelės, su kuriomis bilietų kainoms taikoma 5 proc. nuolaida. Tačiau nuolaidą gausi tik tuomet, kai bilietas perkamas stoties kasoje. Jį įsigyjant traukinyje ar tarpinėse stotelėse, ta nuolaida tik fikcija. Tai kam ta reklama…“
Ignalinietis Alfonsas Skripskus stebėjosi: „Dabar, kai kiekvienas vienkiemis privalo turėti savo gatvę, jos pavadinamos įvairiausiais vardais, bet užmirštami iškilūs iš rajono kilę žmonės. Ar yra gatvės, pavadintos prof. Zigmo Žemaičio, pulkininko Mykolo Kalmanto, prof. Viktoro Ruokio ir kitų vardais? Po 1990 m. keičiant Ignalinos gatvių pavadinimus, taip pat nesilaikyta istoriškumo, gatvėms negrąžinti buvę istoriniai jų pavadinimai…“
Gal į šias pastabas atsižvelgs tiek geležinkelininkai, tiek miesto ir rajono galvos. O kol kas džiaukimės gražiomis vėlyvo rudenio dienomis.
Jaukaus savaitgalio!
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!