Mielagėnų biblioteka pakvietė į kompozitoriaus Valentino Bagdono 85-mečio paminėjimą. Buvo dalintasi prisiminimais apie kompozitorių, o kalbas vainikavo Ignalinos M. Petrausko muzikos mokyklos moksleivių ir jų mokytojų koncertas, saulėtą, bet jau žiemiškai žvarboką dieną visus sušildęs muzikos garsais. Dalintasi prisiminimais apie kraštietį kompozitorių.

Valentino Bagdono kelias į pasaulį prasidėjo Mielagėnuose. Jis – Mielagėnų vidurinės mokyklos pirmosios laidos abiturientas. Kelias tas nebuvo tiesus ir lengvas. Vien pasiekti mokyklą reikėdavo atkaklumo ir jėgų. Iš gimtojo Sriūbų kaimo eidavo pėstute, apautas medinukais. Apie tuos medinius batus papasakojo Juodagalviuose gyvenanti, nedaug jaunesnė už V Bagdoną mokytoja Danutė Laurėnienė (Burokaitė). Ji su Valentinu bei kitais vaikais dalį kelio iki mokyklos ir atgal eidavo  keliuku, kuris ir dabar staiga leidžiasi į pakalnę, o po to kyla į kalną. Tuomet tai buvo paprastas keliukas, per jį tekėjo šaltinis, todėl žiemą kelias apšaldavo ir būdavo neapsakomai slidu. Danutė prisiminė, kaip kartą būsimasis kompozitorius nutarė pagudrauti: savo medinukais ėmė daužyti lede skyles – taip būsią lengviau eiti. Kaip tarė, taip ir padarė. Bet beskaldant ledą, staiga skilo tik ne ledas, o ir vienas jo batas. Jis paprasčiausiai sulūžo. Kas Valentino už tai laukė namuose, nėra žinoma. Aišku viena, kad net ir tokių medpadžių neturėta daug. O įveikti likusią kelio dalį su vienu  batu padėjo Valentinui vaikai – nustraksėjo susikibę už rankų.

Turi ką papasakoti apie kompozitoriaus jaunystę ir mokytojos Valė Švarcienė ir Alma Bagdonienė…

Klausantis prisiminimų, juntama, kad šis žmogus palikęs neišdildomą įspūdį, kad jis jau čia, savo tėviškėje, jaunuoliu  būdamas, tarp jį supusių žmonių pelnė autoritetą. Juk muzika buvo labai svarbi žmonių gyvenime. Tada muzika buvo tik gyva. O Valentinas groti pradėjo nuo mažų dienų. Viename savo straipsnių rajono laikraštyje V. Bagdonas rašė: ,,Gimiau šiaudinėje bakūžėje, kuri kvepėjo duona ir šviežiu pienu, o ant sienos kabojo kryželis ir brolio smuikas. (…) Tas brolio smuikas nuo 6-erių metų mane traukė ir užbūrė. Retai leisdavo juo pagroti. Kad nesugadinčiau. O pirmasis „debiutas“ buvo prie Kalėdų eglutės pas Maldžiūnus. Ten aš buvau muzikantas. Pagal mano muziką visi šoko“. Ir tik kitais metais po šio „debiuto“ Valentinas pradėjo lankyti Mielagėnų pradinę mokyklą. Ten jau tekdavo groti dažniau. Nusipirko cimbolus, juos sutaisė, suderino, brolis atvežė mažą akordeoną, pramoko pianinu ir vis – „pats nuo savęs“, kaip pas mus sakoma…

Buvo kviečiamas groti vestuvėse, kaimo šokiuose. Grojo jis jau tada ir savo sukurtas melodijas, tik tuo nesigirdavo, nesisakydavo, kad tai jo. Kuklus buvo…

Kartą net mokyklos direktorius paprašė pamokyti jį pianinu groti. Net išsigando, netikėjo savo jėgomis Valentinas. Bet pamokė. Ir ne tik direktorių. Vienas jo mokinių buvo ir Jonas Bajorūnas, Mielagėnų metraštininkas, kuris apie Valentiną Bagdoną nemažai pasakoja knygoje ,,Mielagėnų kraštas”.

Mielagėnų klebonas Vincentas Miškinis pakvietė Valentiną sekmadieniais bažnyčioje groti vargonais ir organizuoti chorą. Kaip reiklų, gerą chorvedį, V. Bagdoną su dėkingumu mini Danutė Laurėnienė, kuri taip pat buvo pakviesta giedoti tame chore. Pradinis, Mielagėnų kūrybinės veiklos etapas, nutrūko Valentinui susirgus. Teko vykti gydytis į Kauną. Įveikęs ligą, 1956 m. įstojo ir baigė Kauno J. Gruodžio muzikos mokyklos teorinį skyrių. Toliau sekė studijos Konservatorijoje, A. Račiūno kompozicijos klasėje.

Kompozitorius labai rūpinosi muzikiniu vaikų lavinimu, kūrė jiems. Nuo pat „Dainų dainelės“ konkurso pradžios buvo vertinimo komisijos narys, rūpinosi repertuaru, važinėdavo į atrankas rajonuose. Neretai, sukūręs naujų kūrinių, siuntinėdavo juos kolektyvams, mokykloms. Viename interviu V. Bagdonas, paklaustas, kas, jo paties nuomone, būdingiausia jo kūrybai, sakė: „Norėčiau būti poetas muzikoje. Muzikoje turi būti ir racionalumo, ir filosofijos, bet būtinai ir poezijos“.

Paskutinysis kompozitoriaus opusas „Mielagėnų krašto giesmė“, pagal kraštiečio Dano Kaukėno žodžius, nuspalvintas ir Amžinybės nuojautos:

Kai keliuos tolimuos po klajonių ilgų

Pasibaigs mūsų žingsniai ir dienos,

Kai pavargus galva ant krūtinės nusvirs,

Mus parvežkite į Mielagėnus…

Valentinas Bagdonas mirė Vilniuje 2009 m. liepos 11 d.. Tų metų rugsėjį jam būtų sukakę 80 metų.

O už prisiminimų vakarą nuoširdus ačiū Muzikos mokyklos pedagogams, ruošiantiems jaunuosius atlikėjus, mokiniams, Mielagėnų seniūnei Mildai Bielinienei bei klebonui Marijonui Savickui.

Iš biografijos

Valentinas Bagdonas gimė 1929 m. rugsėjo 29 d. Sriūbų k. prie Mielagėnų. 1961 m. Lietuvos konservatorijoje baigė A. Račiūno klasę. 1957–1967 m. dėstė Vilniaus kultūros ir švietimo mokykloje, 1967–1997 m. (su pertrauka) – M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje. 1971–1979 m. –  Lietuvos kompozitorių sąjungos valdybos atsakingasis sekretorius.

V. Bagdonas – sukūrė daugiau nei 800 kūrinių. Jo kūryba apima platų žanrų spektrą. Kompozitorius pirmasis lietuvių muzikoje parašė koncertus anglų ragui, birbynei, trimitui. Išskirtinis kompozitoriaus kūrybos baras – muzika vaikams (apie 100 vokalinių kūrinių, 150 įvairių instrumentinių pjesių, sonatų, ciklų fortepijonui, akordeonui, birbynei, kanklėms, fleitai, kitiems instrumentams). Taip pat kompozitorius daug muzikos yra parašęs liaudies instrumentų ansambliams ir orkestrams. Kūriniams būdingas nacionalinis charakteris, melodingumas, lyriškumas, kartais – groteskas.

Kūriniai akordeonui – 3 dalių sonatina, programinės pjesės vaikams: „Laivelyje“, „Rugiapjūtės melodija“, „Mergaičių šokis“, „Šokis“, „Imitacija“, „Malūnėlis“, šešios lietuviškos pasakos akordeonui: „Dangus griūna“, „Karalaitė gulbė“, „Raudonkepuraitė“, „Gaidelis ir vištelė“, „Paparčio žeidas“, „Lekia ragana su šluota“, preliudas ir fuga,  preliudas ir tokata, preliudas ir rondo tokata,  trys valsai, trys tango, „Koncertinis šokis“, „Greitas šokis“, trys kompozicijos akordeonui: „Incognito“, „Liaudena“, „Rondo tokata“, „Scerco toccata“ – akordeonistų duetui, „Preliudas“, „Fuga“, „Humoreska Sartai“, „Toccata“, „Šokis“- kvintetui; „Kalambūrai“ – duetas akordeonui ir mušamiesiems, „Preliudas ir skerco“ – duetas akordeonui ir kanklėms.