Eurobusas aplankė visą Lietuvą. Per pustrečio mėnesio jis nuvažiavo daugiau kaip 11 tūkst. kilometrų, aplankė visas savivaldybes, buvo surengta 180 renginių, ir jo komanda visur aiškino, kaip gerai bus Lietuvai įsivedus eurą.

Atvirai prisipažinsiu: nors ne tik Lietuvos radijo nuolat klausausi, bet ir įvairius straipsnius internete paskaitinėju, tačiau ta nauda man iki šiol miglota. Juoba ji bus dar negreitai, dar jos reikės palaukti, ir niekas nesako, ar dabartiniai pensininkai jos sulauks.

Manau, daugeliui žmonių būsima euro nauda tokia pat nesuprantama ir bauginanti. Ne veltui šiuo metu euro įvedimui nepritaria 49 procentai Lietuvos gyventojų. Kadangi paprastai apklausose šiokią tokią dalį dar sudaro neturintys nuomonės, išeitų, kad pritariančių – mažiau negu pusė, ir jeigu būtų surengtas referendumas….

Gal ekonomistai geriau žino, kas bus. Ir dar gerai, kad ekonominiais klausimais referendumai, bent kol kas, nerengiami. Priešingu atveju visi nubalsuotų, kad mokesčiai būtų maži, o atlyginimai – dideli. O jei valdžiai pinigų trūksta – tegul greitąjį kreditą ima.

Ekonomistai moka skaičiuoti, bet politikai – kažin. Nesuprantu, kam reikėjo bent jau daugumos tų eurui skirtų renginių. Atsisveikinant su litukais, norėta juos išplauti?..

Po pasibaigusios eurobuso kelionės per radiją į klausimus atsakinėjo finansų ministras. Klausimėliai buvo tokie, į kuriuos jau dešimtis kartų atsakinėta, ir per radiją aiškinta, ir eurobuse. Visa bėda, kad tie, kurie mažiausiai apie eurą žino, prie eurobuso nėjo. Tiesiog todėl, kad į savivaldybių centrus tokie senukai nebeišsiruošia. Daug kas kaimuose po Naujųjų visokių apgavimų sulauks…

O juk visitie renginiai, reklamos ir šiaip valdininkų pasilinksminimai nemažai kainavo. Jei netingite, suskaičiuokite, kiek išleista eurobuso kurui (11 000 km), eurobuso komandos atlyginimams ir komandiruotpinigiams (du su puse mėnesio mažiausiai 5 žmonėms, kiek jų ten iš tikrųjų buvo, duomenų niekur neradau).

Užtat įvedus eurą (na, gal tai ir nesusiję) valdžia žada didinti minimalią algą ir pensijas. Minimalios algos didinimas valdžiai atrodo labai gardus kaulas, kurį ji, ta valdžia, ketina numesti žmonėms. Bet vėlgi, tas kaulas gerokai apgraužtas, nes kiekvieną kartą, padidėjus minimaliai algai, padidėja mokesčiai. Ne tik tiems kuriems ta alga padidinama, nors ir jiems mokesčiai suėda vos ne pusę padidinimo. Žmonėms, kurie šiek tiek apsukresni, kurie nenori gauti minimalų atlyginimą ir prasimano sau kokį nors kitą užsiėmimą, na, kad ir statyba užsiimti, pakėlus tą atlyginimą, padidės mokestis už sveikatą – nors jie nieko daugiau negaus: nei pinigų jiems nepridės, nei ligoninėje antros klizmos…

Tokia jau valdžios politika. Matyt, minimali alga didės tol, kol ateis tokie laikai, kai aukštus mokslus turinčiam specialistui bus mokama tiek pat, kiek tris klases ir du koridorius baigusiam ir tokios algos nevertam tinginiui. Užtat tinginiauti bus galima oriai.

Na, užtat pensijas valdžia žada padidinti.  Rudens pradžioje Politinė taryba nutarė, kad jas reikia didinti. Beje, Politinės tarybos nepainiokite su Politbiuru, čia tokia valdančiųjų struktūra, kuri valdžios neturi, bet užtat kiekvieną kartą daug šneka, nes reikia keisti ankstesnius nutarimus.

Taigi, ta taryba nutarė pensijas didinti nuo kitų metų liepos pirmos. Vidutinė senatvės pensija turėtų padidėti 16–17 litų. Kad geriau suprastumėte, kokią dovaną valdžia ruošia pensininkams, parašysiu žodžiais: šešiolika  – septyniolika litų. O kadangi viską jau reikia rašyti eurais, tai imkite ir eurus:  pensija padidės 4,63–4,92 euro. Bet tai vidutinė pensija, o jūsų pensija mažesnė už vidutinę – jums bus pridėta mažiau.

Belieka džiaugtis, priartėjus prie Europos. Tai, žinoma, gerai. O kad brangimo bus – tai kas prisimenate laikus, kada niekas nebrango?

Tik štai kokia mintis retkarčiais kyla: o kai didieji valdžios vyrai kyšius ims – jie eurus apvalins ar ne? Greičiausiai apvalins, euro centais neskaičiuos. Ir jokia kontrolė to brangimo nesužiūrės – štai kas skaudu.