Skip to content

Bausti negalima pasigailėti

Spalio 21 d. MI numeryje, rubrikoje „Iš įvykių suvestinių…“, išspausdinta žinutė apie mįslingą spalio 15 d. įvykį, kai dėl galvos sužalojimo pradžioje į Visagino, vėliau į Vilniaus universitetinę ligoninę išvežtas 48-erių Ignalinos sen. gyventojas A. J. Spalio 27 d. jis Vilniuje mirė.

Ši istorija nesibaigė iki šiol, nes prokurorai vis dar sprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą svarbiausiam šios istorijos personažui, 45-erių ignaliniečiui R. K., gyvenančiam Taikos g. Tas jo gyvenimas jau seniai virtęs košmaru kaimynams, kurie dėl dažnų orgijų ir koncertų iki paryčių R. K. bute jau daugelį metų neturi nei ramybės, nei normalaus miego…

Spalio 15 d. R. K. bute vėl vyko išgertuvės, buvo užsukęs senas prietelius. Apie antrą valandą dienos balius baigėsi, viešėjęs A. J. susiruošė namo. Pasak R. K., kadangi draugas buvo stipriai apgirtęs, neva jis pasisiūlęs jam padėti bent iš antrojo aukšto laiptais nusileisti, tačiau anas atsisakęs. O kai tik pats žengė pirmą žingsnį laiptais, griuvo ir nuriedėjo betoniniais laiptais žemyn. Trenkėsi galva į laiptus, prarado sąmonę…

Toliau prasidėjo sunkiai suvokiama drama. Tokiu atveju normali kiekvieno žmogaus reakcija – kviesti greitukę. R. K. manė ir elgėsi kitaip. Be sąmonės gulintį A. J. jo sugėrovas tai ištempdavo į lauką, tai vėl atgal į patalpą. Iškvietė taksi, kad jį kažkur išvežtų, bet taksistas, pamatęs žmogaus būklę, atsisakė jį kur nors vežti. Taip be sąmonės gulintis žmogus buvo tampomas apie keturias ar penkias valandas. Jau temstant, R. K. vis tik suorganizavo transportą ir bejėgiškos būklės A. J. nuvežė pas jo tėvą į kaimą šalia Ignalinos. Tik iš kaimo R. K. ir paskambino medikams, o šie, apie 19 val., jau veždami A. J. į ligoninę, pranešė policijai.

Pats R. K. savo tokį elgesį aiškina išgąsčiu, šoku ir panašiai. Pradžioje taip gali nutikti, bet kad šokas tęstųsi kelias valandas, labai ginčytina.

Medikai, o vėliau ir teismo ekspertas, konstatavo galvos traumą ir kraujo išsiliejimą į smegenis. Nustatyta, kad būta vieno vienintelio smūgio, kuris galėjo nutikti, trenkiantis galvą į laiptus. Spalio 16 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau, ko gero, kriminalo šioje vietoje nėra. A. J. išties pats nukrito nuo laiptų. Kriminalas kitur – kodėl R. K. net kelias valandas nekvietė medikų bejėgiškoje būklėje esančiam žmogui? Už tai yra atsakomybė pagal BK 144 str., kuris įtariamajam numato arba baudą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Dėl šio straipsnio taikymo šią savaitę ir turi apsispręsti prokurorai.

Pasak kaimynų, tas kelias valandas vykęs bejėgiško žmogaus tampymas gal ir būtų likęs paslaptimi, jei ne namo kieme įrengta vaizdo kamera, kuri ir nufilmavo visą dramą. Tad įrodymas kaip blynas – akivaizdus ir nekeliantis abejonių.

Gal kur kas mažiau klaustukų būtų, jei kalba eitų ne apie R. K., o apie kitą žmogų. Mat R. K. labai jau spalvinga biografija. Kaip minėjau pradžioje, taikos Taikos gatvėje nėra jau daugelį metų. Kaimynai lengviau kvėpavo, kai R. K. Vilniuje buvo nuteistas 1,5 metų kalėti (už sukčiavimą), grįžo iš cypės – ir vėl viskas iš pradžių. Skaitant policijos suvestinių eilutes, kaimynai už triukšmą naktį ar kitus chuliganiškus veiksmus policiją vien per pastaruosius metus kvietė keliolika kartų. R. K. ne kartą pokalbiams kviestas į policiją, auklėtas namuose, baustas 200, 600, 700 Lt baudomis, kurių jis nemoka.

Dabar triukšmadario kaimynai tikisi, kad prokurorai teisingai padės kablelį šio straipsnio klasikiniame pavadinime – jau po pirmo žodžio „bausti“.

P. S. Rengiant šį straipsnį kalbėta su daugeliu žmonių (kaimynų), kurių pavardės neskelbiamos jų prašymu. Dėl labai suprantamų priežasčių…  

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje