Skip to content

Autobusų parke – nieko naujo

Lina RAGINYTĖ

Kai prieš dvi savaites gavome skaitytojos prašymą išsiaiškinti, ką bendro turi autobusų stotelėse kabantys maršrutų tvarkaraščiai ir maršrutiniai autobusai – nustebome. Bet kaip sakoma – kuo giliau į mišką, tuo daugiau malkų. Po ilgų istorijų, aiškinimų ir pasiaiškinimų spaudoje bei rajono savivaldybės kabinetuose, supratome, kad UAB Ignalinos autobusų parke – nieko naujo. Ten kokybiškas keleivių pavėžėjimas – dievo valioje.

Tvarkaraščiai sau – autobusai sau

Daugiau nei savaitę moteris po darbo bandydavo patekti į namus maršrutiniu autobusu. Ji ateidavo į stotelę maždaug 5 min. anksčiau, nei nurodyta tvarkaraštyje, bet vis paaiškėdavo, kad pavėlavo. Autobusas iš Ignalinos išvažiuoja 15 val., o stotelėje, kurioje laukė moteris, jis turėdavo būti 15.51 val., tačiau visada pralėkdavo anksčiau. Einantys pro šalį vietos gyventojai numodavo ranka, sakydami, kad reikia ateiti bent pusvalandžiu anksčiau, nes nežinia, kuriuo metu šis gali pralėkti. Kai moteris atėjo į stotelę 15.34 val. ir iš už posūkio tepamatė jau nuvažiuojantį autobusą, trūko kantrybė ir ji kreipėsi į redakciją. Tą pačią dieną, o vėliau ir dar dvi dienas, skambinome į dispečerinę ir bandėme išsiaiškinti, kas gi ten vyksta? Penktą dieną į stotelę atvažiavusio autobuso vairuotojas jau laukė ir vis klausinėjo, žvilgčiodamas į laikrodį, kas čia dar turi ateiti. Tąkart jau buvo atėję visi.

Laisvas grafikas

Pirmadienio rytas tiesiog stulbinantis. Ypač kai sužinai, kad savivaldybės įmonės UAB „Ignalinos autobusų parkas“ administracija dirba „laisvu grafiku“. Apie 9 val. ryto nei direktoriaus, nei apskaitos technikės (direktoriaus žmonos) darbe nėra. Paskambinus darbo telefonais – ragelyje tyla. Mobiliuoju atsiliepęs direktorius Valentas Meškėnas, paaiškino, kad apie situaciją su autobusų tvarkaraščiais nelabai ką tegalįs pasakyti, nes šiuo metu visas pajėgas metęs euro įvedimo pasiruošimui, tad derėtų kreiptis į ponią Aldoną. Apskaitos technikės abu telefonai sutartinai tylėjo, o dispečerė patikino, kad jos nėra, bet ji „kažkur vietoje“ (seniai žinoma įstaigų darbuotojų frazė, naudojama dangstant kolegas ar viršininkus, kuri iš tiesų reiškia, kad žmogaus darbe nėra ir greičiausiai šiandien nebus – autor. past.) ir pasiteiravo, ką perduoti.

Vėliau pati apskaitos technikė susisiekė su MI. „Su visais vairuotojais aš jau pakalbėjau ir visiems pasakyta, kad bent jau pagrindinėse stotelėse jie privalo būti visada laiku. Tas autobuso atvykimo laikas pasistūmėja į priekį todėl, kad dažniausiai stotelėse nebūna keleivių ir autobusas važiuoja nesustodamas, o grafikas paskaičiuotas su visais sustojimais, todėl susitaupo laiko ir autobusas pravažiuoja anksčiau. Bet daugiau tai nepasikartos ir atsiprašome visų keleivių dėl nepatogumų“, – teigė A. Meškėnienė.

Ignoruojami keleiviai

Tas, kuris važinėja maršrutiniais autobusais visą laiką, matyt, yra prisitaikęs prie nustatytų „taisyklių“ ir labai nesijaudina, o štai tik retkarčiais besinaudojančiam valstybiniu transportu, iškyla įvairiausių kuriozų. Taigi, iš kur žmogus gali žinoti, kad autobusų tvarkaraščiai kabo tik dėl vaizdo, o autobusas pravažiuoja tada, kada išeina, o ne tada, kada nurodyta. Negana to, jei sugalvojai kur nors važiuoti iš Ignalinos anksti ryte, visada privalai turėti metalinių monetų ir geriausia būtų be grąžos. Ateisi su dešimtine, vairuotojas tau bilieto neparduos ir tu niekur nevažiuosi, nes vairuotojas neturi grąžos. Bėgsi į dispečerinčę, o ir ten ne kas. Jie pinigų taip pat  neturi. Dar toliau sėdi gražios tetos, kažką rašančios ir skaitančios. Jos apkaltins buhalterę, kad ši neparūpinanti vairuotojams pinigų, bet vis tik iš savo piniginės ištrauks metalinių monetų saujelę ir išmainys popierinę dešimtinę. Po „šalto dušo“ autobuse, suprasi, kad tau labai pasisekė ir autobusas nuveš tave iš taško A į tavo svajonių tašką B.

Besišypsantys autobuse keleiviai užjaus, bet patikins, kad čia dar nieko, palyginus kokių situacijų būna kitiems. Štai važiuojantiems nuo Ceikinių pusės taip suderintas maršrutas, kad autobusas beveik visada pavėluoja maždaug 2 min. į autobusą, vežantį keleivius į sostinę. Tada šie turi vėl kelias valandas trintis Ignalinos stotyje arba „Danaltoje“, kad sulauktų kito.

Iškyla natūralus klausimas: kokia „Ignalinos autobusų parkas“ administracijai nauda iš to, kad jie visais įmanomais būdais vengia keleivių? Kur paslaptis?

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!