Nesenai Utenos rajono agentūroje buvo išnagrinėta administracinė byla dėl piliečio žiauraus elgesio su eismo įvykio metu partrenkta stirna, paskatino prisimininti apie jau ne kartą aprašytus ir diskutuotus transporto priemonių susidūrimų su laukiniais gyvūnais atvejus. Dažnas paklaus, o koks čia aplinkosauginis klausimas, ar nėra svarbesnių? Kur brakonieriai, kur klimato kaita, kodėl nebežinome kada ruduo ar žiema prasideda, ar pasigirti, kiek kiekvieną pavasarį surenkame mūsų pačių išmestų šiukšlių? Taip pripratome prie žiniasklaidos brukamų dirgiklių, kad kalba apie partrenktą stirnelę tapo banali ir nereikšminga. Išnagrinėta byla parodė, kad tokie įvykiai eismo dalyviams turi ne tik skaudžių ir tragiškų pasekmių, bet gali turėti ir kitų niuansų.

2014 m. spalio 16 d. raštu į Utenos rajono agentūrą kreipėsi šeima, pareiškime nurodydama, kad spalio 11 d., apie 20 val., kelyje Utena–Kupiškis ties Atkočiškių k. Utenos r., eismo įvykio metu, buvo partrenkta stirna. Važiuodamas pro eismo įvykį sustojo vieno Utenos r. medžiotojų klubo narys. Pamatęs partrenktą stirną, neįvertinęs jos sužalojimo aplinkybių, nedvejodamas paėmė stirną už sužalotų, įtariamai sulaužytų galinių kojų ir tempė vaitojantį iš skausmo gyvūną apie 10–15 m siauru vieškeliu. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad žmogus tikrai nenorėjo padėti, bet priešingai –neatsižvelgdamas į gyvūno sužalojimus, dar labiau žalojo partrenktą gyvūną. Medžiotojas nepaisė pasakymo, kad apie įvykį jau yra informuotos specialiosios tarnybos. Nepranešęs to klubo, kurio teritorijoje buvo partrenkta stirna, medžiotojams ėmėsi ryžtingo sprendimo ir, matant eismo įvykyje esantiems žmonėms, nusuko stirnai sprandą. Šie medžiotojo veiksmai sukėlė eismo įvykio dalyviams ir liudininkams šoką bei pasipiktinimą. Agentūros pareigūnai, įvertinę eismo įvykio liudininkų parodymus ir medžiotojo prisipažinimą, kad su sužalotu žvėrim pasielgė neetiškai, medžiotojui skyrė 650 Lt administracinę baudą pagal ATPK 90 str.

Visai kitaip galima vertinti prieš metus įvykusį eismo įvykį, kurio metu taip pat buvo partrenkta stirna. Šiuo atveju sužeistą stirną priglaudė Utenos AVPK darbuotojas A. Vaikutis ir vėliau perdavė Utenos r. pareigūnams, kurie stirną nuvežė gyvūnų globėjams. Tačiau labai gaila – sužalota stirna po dienos krito.

Prisimenu į atmintį labai įstrigusį atvejį, kai vienas pilietis agentūrai pranešė, jog lankydamas artimo žmogaus kapą, senosiose Utenos miesto kapinėse, rado sužalotą, bet gyvą stirną. Nuvykus į nurodytą vietą, ant žmogaus kapo stirna rasta. Ji buvo labai sužalota, bet gyva, nevaldė galinių kojų, nes buvo sulaužytas stuburas (tokią išvadą pateikė veterinarai). Pabandykite įsivaizduoti, ką turėjo patirti partrenkta ant kelio Utena–Kuktiškės stirna, šliauždama iki žmogaus kapo apie 0,5 km. Ir stebėtina tai, kad stirna ieškojo prieglobsčio ne kur miške, bet pas žmones, kurie dažnai naudojasi gyvūnais.

Taip pat negaliu nepaminėti ir vieno iš mūsų krašto žurnalisto susirūpinimo, dėl kelyje Zarasai–Kaunas partrenkto briedžio. Buvo reikalaujama atlikti partrenkto briedžio aplinkybių tyrimą. Kadangi iš eismo įvykio liudininkų buvo likęs tik negyvas briedis ir be jo kitų liudininkų nebuvo, taip ir liko neištirtos šio įvykio aplinkybės ir paslaptis. Taip ir liko neaišku, ar vairuotojas turėjo blogų kėslų ir norėjo išbandyti savo vairuojamos transporto priemonės tvirtumą, ar briedis norėjo pasitraukti iš gyvenimo.

Kelių eismo taisyklės ir medžioklės taisyklės numato, jog partrenkus didesnį žvėrį – stirną, šerną ir pan. – būtina kviesti policijos pareigūnus ir registruoti kaip techninį eismo įvykį. Partrenkti medžiojamieji žvėrys priklauso tam medžiotojų klubui ar būreliui, kurių naudojamame ploto vienete būna partrenktas gyvūnas. Nuvažiavus iš įvykio vietos nieko neinformavus konstatuojama, kad buvo įvykdytas administracinis pažeidimas, o suvažinėtą žvėrį įsimetus į bagažinę – neteisėtas žvėries pasisavinimas. Apie susidūrimą su žvėrimi pranešus policijai, pareigūnai iš karto informuoja medžiotojų būrelio narius. Pagal medžioklės taisykles, būtent medžiotojų būreliams priklauso žuvęs žvėris.

Prisiteisti žalos atlyginimą iš valstybės, kaip visų laukinių gyvūnų savininkės, galima tik teisme įrodžius, kad kelio atkarpa nebuvo tinkamai pažymėta, atitverta apsauginėmis tvorelėmis ir panašiai. Už suvažinėtą laukinį gyvūną vairuotojui jokia atsakomybė netaikoma, jeigu jis neviršijo leistino važiavimo greičio, paisė kelio ženklų reikalavimų ir kitaip nenusižengė Kelių eismo taisyklių reikalavimams.

Laukiniai gyvūnai keliuose vairuotojams yra ne ką mažesnis iššūkis, nei blogos oro sąlygos – lietus, sniegas ar plikledis. Reikia suprasti, kad dažnai tokie susidūrimai būna lemtingi vienai pusei. Galima bandyti išgelbėti partrenktą gyvūną, bet tam reikalinga staigi pagalba, ir, viena vertus, partrenkti gyvūnai paprastai būna labai sužaloti be galimybės išgyventi ir, kaip bebūtų gaila, tai yra neišvengiama. Besikankinančio gyvūno gyvybės nutraukimas kartais tampa pareiga, tačiau visais atvejais tai reikia daryti humaniškai ir gerbiant gyvūną.