Ne mums nuspręsti, bus jis ar nebus, bet bent pagalvoti, ką daryti, jei vis tik būtų, privalome. Jei kiltų karas ar Lietuvos pašonėje sprogtų kokia nors branduolinė elektrinė, mes visi turėtume evakuotis. Tokią išeitį numato šiuo metu galiojantys teisės aktai. O sulįsti į požemines slėptuves ir laukti nelaimės pabaigos galės tik labai nedidelė dalis išrinktųjų. Sovietmečiu bemaž po visais visuomeniniais pastatais buvo įrengtos slėptuvės karo atveju. Ar jos išlikę? Apie pasirengimą karui kalbamės su rajono savivaldybės civilinės saugos specialistu Artūru ČESLIOKU.

Atsakingos pareigos

Turbūt retas kuris iš gyventojų žino, kad mūsų rajone yra civilinės saugos specialistas, besirūpinantis įvairiais su sauga susijusiais dalykais. Ir tik dabar, prakalbus apie karo grėsmę, imta svarstyti, o kas gi būtų, jei būtų, ir kas mumis pasirūpintų? 

„Pirmiausia gal pakalbėsiu apie šias konkrečias pareigas, nes net tik karo atveju rūpinamės gyventojų ir jų turto saugumu. Rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento bei rajono savivaldybės administracijos nuostatų nustatyta tvarka rengiu arba dalyvauju rengiant savivaldybės tarybos sprendimų, mero potvarkių ir administracijos direktoriaus įsakymų, mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus raštų projektus pareigybės kompetencijos klausimais.Vykdau teisės aktų savivaldybei priskirtas funkcijas civilinės ir priešgaisrinės saugos srityje, ekstremalių situacijų valdymo centro sprendimus ekstremalių situacijų atvejais, teikiu informaciją, reikalingą civilinės ir priešgaisrinės saugos užduotims vykdyti, įmonėms, organizacijoms ir gyventojams, nustatau visų nuosavybės formų įmonių, įstaigų ir organizacijų technikos ar kitokio turto panaudojimo tvarką ekstremalių situacijų atvejais, esant reikalui, organizuoju valstybės rezervo išdavimą gyventojams, informuoju Utenos apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą apie rajone įvykusias ar vykstančias ekstremalias situacijas, atlieku saugos darbe konsultanto pareigas“, – teigia Artūras. 

Sirenos ir civilinės saugos signalai

Bet kokios ekstremalios situacijos atveju visada labai svarbu laikytis drausmės ir sekti informaciją. „Mano, kaip specialisto pareiga – informuoti gyventojus. Mūsų rajone yra įrengtos net 26 garsinės sirenos, ir 11 akustinių sirenų, kai tuo tarpu kaimyniniuose rajonuose po 3 garsines ir nei vienos akustinės. Garsinė sirena perspėja gyventojus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją. Naudojami konkretūs civilinės saugos signalai: „Dėmesio visiems“, „Cheminis pavojus“, „Radiacinis pavojus“, „Oro pavojus“ ar „Perspėjimo sistemos patvirtinimas“. O štai akustinės sirenos leidžia tiesiogiai esamuoju laiku teikti konkrečią informaciją, duoti nurodymus, paaiškinimus ir t.t. 

Išgirdus pavojaus signalus, žmonės turi imtis priemonių. Žinoma, jei tai oro pavojus, tai kuo skubiau leistis į rūsius, jei yra galimybė – į kolektyvinės saugios statinius. Kitais atvejais gal kažkas suskubs išvažiuoti. Konkrečiu atveju bus duodami konkretūs nurodymai kaip elgtis. Karo atveju vadovavimą perima kariuomenės vadovas“, – sako civilinės saugos specialistas. 

Slėptumėmės kultūros centruose

Gyvenome sau gražiai ir laimingai ir niekada realiai negalvojome, kad mums gali kilti karo grėsmė. Žinoma, jei būtų mažiau provokuojama ir kurstoma, gal ta grėsmė nebūtų tokia reali, bet, matyt, kažkam labai norisi, kad vis tik ji būtų, todėl dangstantis „atvirumu ir meile šaliai“, tampomas liūtas už ūsų. Kažkas žaidžia, o kažkam be laiko mirti tenka… 

Pasak, A. Česlioko, tiek Ignalinoje, tiek visose seniūnijų centruose yra kolektyvinės saugos statiniai, kurie oficialiai patvirtinti, kaip savotiškos slėptuvės, žmonių susibūrimo vietos pavojaus atveju. Jų iš viso yra vienuolika ir jose galėtų pasislėpti 6356 rajono gyventojų. Gyventojams reikėtų orientuotis į sporto sales, kultūros centrus, mokyklas, kur yra geriamo vandens, ryšys ir pan. 

Pavojaus zonos

Su Artūru apsilankėme ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-ojoje rinktinėje pas kapitoną Darių Baušį, 807 pėstininkų kuopos vadą. Apžiūrėję jų patalpas, kaip galimą slėptuvę, sužinojome, kad tokia slėptuvė būtų pati pavojingiausia. Kažkada valgyklos patalpose po žeme įrengtas paskaitų kambarys karo atveju slėptuvės vaidmens neatliktų. Pasirodo, nors iš pirmo žvilgsnio regis saugiausia būtų būti šalia kariūnų, vis tik karo atveju tai pirmoji vieta, kuri būtų priešo puolama ir naikinama, nes čia saugomi ginklai ir kita karo amunicija. „Jei kiltų karas, pirmoji priešų puolama vieta būtų Makniūnalaukėje įsikūrusi radiolokacinė kuopa, o antroji – mūsų kuopavietė. Karo metu jėga pirmiausia naudojam prieš karinius objektus. Tik štai Ukrainoje elgiamasi sąmoningai piktybiškai, civiliniai taikiniai paverčiami kariniais (kai iš daugiabučių specialiai paleidžiami keli šūviai, kad suklaidintų priešininką, tokiu būdu nukreipdami jų dėmesį į civilius, niekuo nekaltus žmones – autor. past.). Manau, kad rajono valdžia taip pat turėtų būti numatę konkrečią slėptuvę, iš kur galėtų duoti ar perduoti nurodymus gyventojams. Ne gana to, tokiose vietose turėtų būti pasirūpinta ir požeminio ryšio (laidiniais) telefonų linijomis, nes karo atveju visi mobiliojo ryšio operatoriai iškart bus išjungti. Man labiausiai patinka Šveicarijos požiūris ir joje galiojantys įstatymai. Ten kiekvienas žmogus, statantis namą, privalo įsirengti rūsį – slėptuvę ir karo atveju privalo būti pasirengęs ir ginti Tėvynę“, – komentuoja kpt. D. Baušys. 

Pasak A. Česlioko, jau prieš keletą metų savivaldybė yra suplanavusi specialaus rūsio-slėptuvės įrengimą po savivaldybės pastatu, kuris atitiktų visus reikalavimus, bet tam reikia 6–10 mln. litų, todėl šis darbas atidėtas neribotam laikui. 

P. S. Kapitonas Dariaus Baušio suintriguoti dėl ryšio karo atveju, kreipėmės specialaus patikslinimo ir paaiškinimo į ryšių specialistus. Artimiausiu metu AB TEO Išorinės komunikacijos projektų vadovė Raimonda Strazdauskaitė pateiks išsamų atsakymą apie ryšio galimybes karo atveju. Tada ir sužinosime, ar ne per anksti atsisveikinome su laidiniais telefonais išmainydami juos į mobiliuosius.