Lapkričio 22 d. Rusija pradėjo sugriežtintą Lietuvos vežėjų patikrą. Pasienyje nutįso didžiulės vilkikų eilės. Ši blokada truko maždaug keturias savaites.

Neapsirikau rašydama – „truko keturias savaites“. Tai buvo prieš metus, 2013-aisiais. Praėjus lygiai metams, istorija pasikartojo.

Tiesa, šiemet atsirado šiokių tokių skirtumų. Jeigu pernai Rusijos veiksmai buvo nepaaiškinami, kitaip tariant, niekas nežinojo, kodėl Rytų kaimynė taip pasielgė, tai šiemet žiniasklaidoje kilo tikra isterija: Rusija skriaudžia Lietuvą todėl, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadino Rusiją teroristine valstybe.

Žurnalistų nuomonės niekas negalėjo pakeisti: nei pačių vežėjų priminimas, kad pasikartojo praėjusių metų istorija, nei kai kurių politologų įrodinėjimai, kad Prezidentės pasisakymas ir vežėjų blokada neturi nieko bendra.

Žiniasklaida pradėjo aiškinti, kad dėl tokių „neatsakingų“ (tai švelniausias apibūdinimas) Prezidentės žodžių kentės Lietuvos ekonomika.

Dėl ekonomikos pritarti žurnalistams suskubo ir premjeras Algirdas Butkevičius. Jis pareiškė, kad dėl blokados Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) ateinančiais metais gali sumažėti 4 proc. Žurnalistai kiekviena proga, arba ir be progos, ėmė aiškinti, kad Prezidentė sumažino BVP 4 proc.

Žurnalistai nemelavo: iš tikrųjų A. Butkevičius sakė, kad Lietuvos BVP taip sumažėti gali, bet tik tuo atveju, jeigu Rusija paskelbs Lietuvai visišką blokadą – jeigu bus nutraukti visi ekonominiai ryšiai.

Turime nuostabų pavyzdį, kada ne visos tiesos sakymas daro daugiau žalos, negu atviras melas. Apie tai, kad BVP gali sumažėti 4 proc., žiniasklaida šneka, o kokiu atveju taip gali nutikti – nutyli.

Belieka tik paklausti: kodėl taip elgiamasi?

Ekonomistai mano, kad kitų metų Lietuvos biudžetas yra nesubalansuotas. Kitaip tariant, išlaidos neatitinka pajamų. Valdžia suplanavo išleisti daugiau, negu gaus. Juk reikia vykdyti pažadus didinti minimalią algą, didinti atlyginimus mokytojams, kultūros darbuotojams, statutiniams pareigūnams… 

Visa tai yra kai kurių dabar valdžioje esančių partijų (mažiausiai, ko gero, socialdemokratų, daugiausia – Darbo partijos) rinkiminiai ar ir vėlesni pažadai. Tai milijonai litų. O jų nėra. Aišku, galima skolintis, bet skolas anksčiau ar vėliau reikia grąžinti. Ir dar euro įvedimas, Briuselio priežiūra…

Pasakyti, kad pinigų nėra? Apkaltins pažadų netesėjimu. Todėl geriau būtų rasti kokį nors kitą paaiškinimą.

O čia kaip tik toks gražus sutapimas: ir Prezidentė pakalbėjo, ir blokada prasidėjo. Tad štai, gerbiami Lietuvos žmonės, mes, valdžia, tiesiog esame priversti netesėti savo pažadų, nes Rusija žlugdo mūsų ekonomiką, o žlugdo keršydama už mūsų Prezidentės žodžius, todėl mes nekalti, o kalta vienintelė Prezidentė…

Bet argi žiniasklaida gali šitaip tarnauti konkrečių partijų interesams? Juk ji nepriklausoma.

Belieka tik žvilgtelėti, kam priklauso nepriklausoma žiniasklaida, ir galėsime nusiraminti. Kas moka, tam ir grojama. O jeigu dar tuo netikite – tuoj biudžetas vėl bus svarstomas Seime, tada ir pamatysime, kam naudinga „Rusijos blokada“.