Europarlamentaras Valentinas Mazuronis pasipiktinęs: kaip čia švietimo ministras Dainius Pavalkis išdrįso pasakyti, kad jokių derybų su streikuoti suviliotais pedagogais negali būti, nes rasti pusę milijardo litų, kurių reikėtų reikalavimams patenkinti, neįmanoma.

Lietuvoje vyraujančios politikos esmę atskleidė V. Mazuronio pasipiktinimo priežastis: europarlamentaras supranta, kad pinigų tikrai nėra, bet jis siūlo švietimo ministrui nebūti tokiam kategoriškam – susitikti su nepatenkintaisiais, pakalbėti su jais, pasiderėti. Taip sakant, pradėti derybas.

Pinigų nėra ir rasti jų neįmanoma, tačiau užuot tiesiai taip ir pasakius, reikėjo pradėti derybas. Taip būtų politiškai teisinga. O rėžti tiesą į akis – ministrui taip nedera. V. Mazuronis pasipiktino dar ir tuo, kad V. Pavalkio tiesos sakymas neužkliuvo nei Prezidentei, nei Premjerui, nei D. Pavalkį į ministrus iškėlusiai partijai.

Ir kaip čia V. Mazuronis nepagalvojo, kad tiesa nepatinka tik „Tiesos ir teisingumo“ partijai?

Bet švietimo padangėje skandalų ir skandaliukų tikrai netrūksta. Štai į kultūros ministro pavaduotojus buvo įsitrynęs Darius Mažintas, nebaigęs vidurinės, tačiau baigęs aukštąją. Kiek klasių šis pilietis iš tikrųjų baigė – nežinoma, vienur rašoma – dešimt, kitur – tik aštuonias. Bet jis sugebėjo įstoti į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją ir baigti bakalauro, magistro ir aspirantūros studijas, įgydamas meno licencijato laipsnį.

Dabar teisingumo sergėtojai kalba, kad D. Mažintas turės grąžinti pinigus, kuriuos valstybė išleido jo mokslams, – ar ne 35 tūkstančius litų. Tik kaip čia išeina: mokėsi D. Mažintas akademijoje ar nesimokė, baigė visus jos mokslus ar ne? O jeigu sugebėjo baigti aukštąją mokyklą, nebaigęs vidurinės, tai gal – čia jau šventvagiška mintis – gal vidurinė su visais jos mokslais nereikalinga?

D. Mažintas gyvenime neprapuls: pianistas, prestižinių konkursų laureatas, sėkmingai koncertuoja, ir nė viename koncerte iš jo nereikalauja vidurinės ar aukštosios mokyklos baigimo diplomo. Tai, kad vienas buvusios jo mokyklos direktorius suabejojo, ar mokinys D. Mažintas sugebėjo išmokti daugybos lentelę, irgi visiškai nieko nereiškia. Na, nebent tik tai, koks buvo mokslų lygis toje vidurinėje, jeigu daugybos lentelės nemokantis mokinys sugebėjo ateiti iki aštuntos klasės.

Ne paslaptis, kad į kai kurias aukštąsias priimami abiturientai, tik šiaip sau baigę vidurinę. Šiais laikais, kai aukštosioms (taip, kai kurioms) svarbu ne mokslai ir išsimokslinimas, o iš studentų gaunami pinigai už mokslą, vidurinis išsilavinimas tampa beveik nebereikalingu. Juk mokytojai irgi suinteresuoti turėti kuo daugiau mokinių, nes šie „nešiojasi“ mokinio krepšelį, o nuo to priklauso mokytojų atlyginimai. Ir nemokšos keliauja iš klasės į klasę. Be jokios žalos sau, juk panorėję gaus diplomą.

Kažin, jeigu D. Pavalkis būtų pažadėjęs padidinti mokytojų atlyginimus, ir jeigu tam būtų atsiradę reikalingi pusė milijardo litų – ar mokytojai (kai kurie) taptų reiklesni, teisingiau, ar jie pradėtų geriau mokyti vaikus?

Viena Vilniuje dirbanti mokytoja  turi keturis butus, kuriuos nuomoja, nes pati gyvena nuosavame name. Ne iš atlyginimo juos nusipirko. Mokytoja papildomai uždarbiauja, už pinigus aiškindama mokiniams tai, ko neišaiškino klasėje.

Ar tokia mokytoja, gaudama didesnį atlyginimą, ims geriau mokyti vaikus?

Tiesą sakant, o kam? Diplomą norint visada galima gauti, o kartais geram gyvenimui ir jo nereikia. Politikams – irgi. Jiems svarbiausia mokėti derėtis, ir jokiu būdu nesakyti tiesos.