Skip to content

Stanislavas Olševskis: „Praradus pasitikėjimą steigėju, reikia trauktis pačiam“

Praėjusią savaitę iš užimamų pareigų atsistatydino VšĮ „Ignalinos rajono ligoninė“ vyr. gydytojas Stanislovas Olševskis. Penktadienį buvo paskutinė jo darbo diena. Kol kas tiksliai neaišku, kas jį pakeis, bet, pasak rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Rimanto Mačio, žmogus jau rastas, vedamos derybos. Ši paini istorija prasidėjo dar birželio 30 d., savivaldybei atlikus auditą ligoninėje ir tęsėsi, rutuliojosi iki dabar. Vis dėlto, viena mintis neduoda ramybės: kas atsitiko ir kokia tarp ko perbėgo juoda katė, kad reguliariai atliekant auditus įmonėse, kurių dalininkai yra savivaldybė ir kuriuose pažeidimai netaisomi dešimtimis metų, tik vienos vienintelės įmonės vadovas pasitraukė…

Kontrolės komiteto pirmininkė Leta Kalinauskaitė:

„Kontrolės ir audito taryba kasmet atlieka rajono biudžetinių įstaigų, kurių dalinis savininkas yra savivaldybė. Jei gaunamas signalas, tokiu atveju tikslinama informacija ir atliekamas auditas. Šįkart buvo gautas signalas iš Panevėžio ligonių kasų, kad Ignalinos ligoninė viršija savo išlaidas ir derėtų pažiūrėti, kas gi ten vyksta. Asmeniškai man, kai S. Olševskis pareigas ėjo tik laikinai, labai patiko, kaip jis tvarkėsi ir per gana trumpą laiką panaikino paliktas buvusios vyr. gydytojos Teresės Veličkienės milijoną siekiančias skolas. Taryba patvirtino jį vyr. gydytoju su didžiuliu pasitikėjimu. Ir kaip čia taip staigiai viskas apsivertė, kad iškart prasidėjo didžiuliai nesusipratimai. Mes visi nustebome, kad dabar ligoninė vėl įklimpo į skolas. Kita vertus, mūsų, Kontrolės komiteto, manymu, tas bėdas, kurios yra atsiradę, galima būtų išspręsti per mėnesį, tačiau vyr. gydytojas per kelis mėnesius, nuo birželio 30 d. iki spalio 24 d., net nesistengė to padaryti. Mus labai nustebino, kad susitikimo su Kontrolės komiteto nariais vyr. gydytojas į pastabas reagavo neadekvačiai, kaltino visus ir buvo nepasiruošęs pokalbiui. Mums daugiausia nerimo kelia juristas, nes atliekant viešuosius pirkimus, iš 16 pirkimų daugelyje jų yra pažeidimų.

Mes, kaip Kontrolės komitetas, kreipėmės į savivaldybės administracijos direktorių Rimantą Mačį, siūlydami skirti vyr. gydytojui papeikimą. Aš asmeniškai labai vertinu administracijos direktoriaus indėlį į projektinę veiklą, tačiau jis, mano nuomone, nepakankamai rūpinasi personalo valdymu. Būtent iš šio kabineto turėtų išeiti griežti ir teisingi nurodymai įstaigų ir seniūnijų vadovams “, – komentuoja rajono tarybos narė.

S. Olševskio pozicija

„Vienu sakiniu galiu pasakyti, kad praradus pasitikėjimą steigėju, priėmiau sprendimą trauktis pats ir netrukdyti žmonėms daryti, ką jie nori. Išeinu su ramia sąžine, dokumentų nedraskau, neslepiu. Kai buvau paskirtas iš pradžių laikinuoju vadovu, paskui vyr. gydytoju, niekas nesuko galvos, kaip ir kas bus. Skolų virš milijono, buvę darbuotojos išeidamos ne tik visus dokumentus kažkur pradangino, bet dar ir iš kompiuterio viską ištrynė, net ir mano paties darbo sutartį pradangino.  Stovėjau plikas basas, be jokios administratoriaus patirties, bet su dideliu noru kažką padaryti. Ir darėm, ir dirbom. Tik neįžvelgiau vieno esminio dalyko – surambėjusio klano pavydas yra tiesiog baisi, stipri ir nenugalima jėga. Kita vertus, tuos dalykus, kuriuos aš priimu kaip likimo dovaną, kažkas traktuoja kaip korupciją ir panašiai. Kai pradėjau dirbti, išėjo ir sekretorė, prieš tai manęs užklaususi, kaip mes dabar abu tvarkysimės ir kokie bus mūsų santykiai. Aš tiesmukai pasakiau, kad mes ne vyras ir žmona, jokių santykių pas mus nebus, nes mes dirbsime…

Taigi, grįžtant prie likimo dovanos… Kaip tik tuo metu dabartinė mano sekretorė dėl etatų mažinimo buvo atleidžiama iš darbo Panevėžio ligonių kasose. Ji ten gavo 2400 Lt. Žinojau, kad ji turi neįkainojamos patirties, o ir man, neturinčiam administravimo patirties, reikėjo žmogaus, kuris gebėtų tinkamai tvarkyti dokumentus. Jai, važinėjančiai iš Utenos, buvo pasiūlytas 3000 Lt darbo užmokestis, bet kaip minėjau, ji atliko ir mano pavaduotojos funkcijas, o kartu ir mokė daugelį dalykų, kurių aš nežinojau. Dar į pagalbą buvo paimtas juristas, kuris atliko ne tik viešuosius pirkimus, bet ir daug kitų administravimo darbų. Kalbant apie šitos įmonės administravimą, tai mes tvarkomės tikrai gerai, parašyta ir pradėta vykdyti nemažai projektų, šių dviejų žmonių darbštumo dėka sutaupytas vienas etatas. Bet šito niekas nemato.

Mūsų visuomenėje yra toks mąstymas: dirba 5, o pinigus kas mėnesį vis didesnius nori gauti 55. Pateiksiu pavyzdį, kaip atsakingai dirba žmonės. Paprašai pateikti ligoninės skyrių ir kabinetų vadovus perspektyvinius ir taupymo planus. Iš viso personalo vienintelis Šaboršinas atneša pasiūlymą paprastas lemputes pakeisti taupančiomis elektros energiją. Apie ką kalbėti. Aš visa tai rodžiau tuometiniam merui Broniui Ropei. Arba dar – sugalvojo, kad gydytojai L. Spaičienei reikia pridėti 0,25 etato. Išsilavinusių gydytojų taryba atneša man pranešimą, kurį pavadinčiau „špargalke“. Pradedant raštvedyba ir baigiant turiniu – gėda. Štai dėl tokių raštingų mūsų žmonių juristo reikia kiekviename žingsnyje, kad taisytų mūsų klaidas ir įvilktų į padorų rūbą.

Žodelis apie Slaugos skyrių. Jame dirbo gyd. Šaboršinienė. Kai pradėjau lankytis ir žiūrėti, kaip ten kas, ji užpyko, kad aš neva ją kontroliuoju ir atsistatydino. Pirmiausia, tai aš, kaip vyr gydytojas, turiu teisę ir kontroliuoti. Pasiėmiau pusę etato pats (950 Lt) ir pusę etato paskyriau gyd. Krutiniui. Mudu abu per metus uždirbome 104 000 Lt pelno, kai iki tol viskas buvo nuostolinga.

Čia galima pasakoti ir pasakoti, bet gerbiamam steigėjui nerūpi, kur ir kaip keliauja pinigai, niekas nesiaiškina tikslių faktų. Sako – pavogta… Tai kaip gi gali būti prarasti pinigai, jei pinigai yra. Parodykite, kokiu būdu jie prarasti…

Kalbant apie mano darbo užmokestį, tai iškart pasakysiu, kad, tarkim, radiologas gauna už mane daugiau ir mano darbo užmokestis yra uždirbtas. Gaunu 5400 Lt pagrindinį užmokestį, 950 Lt už darbą Slaugos skyriuje ir 1000 Lt už ekstra chirurgines paslaugas.

Daug dar yra dalykų, apie kuriuos galima pasakoti ir pasakoti. Štai, kad ir teismo procesai su buvusiu vairuotoju. Kai pradėjau spausti dėl nežmoniškai didelio kiekio kuro sąnaudų, tada prasidėjo kaltinimai, kad jis mane neva į Elektrėnus vežiojo, bet nepasižiūrėjo, kad aš tuo metu jau nebedribau ten ir man nebuvo jokio reikalo kratytis 3 val. iki buvusios darbovietės. Teigė, kad vežiojo mane į namus pietauti. Tai ar nusikaltimas, važiuojant pakeliui iš Vilniaus, užsukti 300 m ir papietauti pas žmoną, o ne važiuoti 3 km į šalį iki kokio nors restorano ir valgyti ten. Kiekvieną faktą gali iškreipti kaip tik nori, jei nori žmogų pažeminti, įžeisti, apšmeižti“, – pasakojo S. Olševskis.

Mitas subliuško

Nesirengiu, kaip autorė nieko komentuoti, tik noriu paneigti mitą apie gydytojo rūmus. Visi tik ir pasakoja, kad štai gydytojas, pasinaudodamas ligoninės gėriu, šalia Pabradės pasistatė rūmus sau ir sūnui.

Tiesiog faktai. Gydytojas Olševskis pardavė savo tėvo žemę Gariūnuose, už kurią gavo 1 mln. 300 tūkst. litų. Už 200 tūkst. Lt jis nusipirko žemės sklypą (1,9 ha) Pailgio kaime, dalį pinigų skyrė namo statybai, kitą dalį atidavė sūnui. Tiek sūnaus, tiek gydytojo namai dar tebestatomi. Čia faktai iš dokumentų. Parodė gydytojas savo namuką – normalus normalaus žmogaus namas, pavėsinė ir ūkinis pastatas. Įrengtas tik pirmas aukštas, kukliai, be jokių ištaikingų detalių. Tiesą pasakius, tai net ir mūsų Ignalinoje, kur gyvena tik labai dori ir sąžiningi piliečiai, yra nepalyginamai ištaigingesnių namų. Tad nepulkime vertinti, nepamatę savo akimis.

Su išsamia audito medžiaga galima susipažinti rajono savivaldybės interneto puslapyje adresu www.ignalina.lt

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje