Skip to content

Adventinė spintos išpažintis

Kiek daug gyvenime slepiasi mažyčių, beveik nematomų detalių, kurios gali tiek pakylėti žmogų iki pat bekraščio dangaus, tiek užgauti iki pačių sielos gelmių. Vienu atveju tavyje užgimęs gerumas auga ir net šildo aplinkinius, kitu – tavo siela susigūžia kažkur širdies kamputyje už didžiulės cinizmo sienos, kad niekada ir niekas jos daugiau nebesurastų…

Adventinė istorija, kurią noriu papasakoti – neišgalvota. Joje dalyvauja visas būrys herojų, bet neminėsiu nė vieno jų, nes sugalvojau patikrinti  – AR TIKRAI BŪNA KALĖDINIŲ STEBUKLŲ.

Sukrečiančią istoriją man „papasakojo“ pusamžė spinta, kurioje žmonės saugo savo drabužius, kažkokias paslapčių skryneles, daiktų dėžutes ir pan. Spintoje tarp daugybės įvairių drabužių kartą atsirado daili raštuota elegantiška suknelė, toks pat stilingas šalikėlis ir bateliai. Klausydama drabužių šeimininkų kalbų, spinta sužinojo, kad tai vienos ponios drabužėliai, kuriuos ji, išvažiavusi į didelį miestą, nusipirko paskutiniajai kelionei. Jaunesni žmonės nustebtų, bet vyresnieji tikrai žino, kad čia gan įprastas dalykas. Spinta minėjo, jog močiutė labai svajojo tą dieną būti aprengta gražiai, elegantiškai. Žmonės ruošiasi tam.

Slinko dienos. Vieni metų laikai keitė kitus. Vieniša moteris laikas nuo laiko atsidarydavo savo spintą, perkabindavo suknelę, perlankstydavo šalikėlį, sukeisdavo vietomis batelius ir vėl pasidėdavo. Negali sakyti, kad ji laukė tos dienos. Ji žinojo, jog  ta diena ateis ir nelaukta, tačiau jautėsi ramiai, nes buvo pasiruošusi.

Spinta su siaubu prisimena dieną, kai jos duris pravėrė kitas žmogus ir ramiai sau nukabinęs dailiąją sunkelę išsinešė. Ji blaškėsi, šaukė, bet žmogus jos negirdėjo. Ar  gali kas išgirsti medinės spintos žodžius?!. Spinta pažino tą žmogų ir nors stengėsi galvoti, kad sunkelė bus sugrąžinta į vietą, iš tikrųjų  žinojo, kad ji pati save apgaudinėja. Nerimą kėlė ir tai, kad vieną dieną jos duris pravers ir pati suknelės šeimininkė…

Iš džiaugsmo spinta vos nešoktelėjo į viršų, kai pamatė, jog suknutę paėmęs žmogus grąžina ją atgal, bet laiku pastebėjo – tai visai ne ta… Anoji buvo raštuota, kokybiško audinio, dailiai pasiūta, o šita – perkelinė, nubrizgusiomis siūlėmis…

Spintos duris pravėrė ir senolė. Ko ir bijojo spinta, senutę ištiko šokas. Ji labai susijaudino, verkė, bėgo ieškoti pagalbos… Spinta nerimavo taip pat, vėl šaukė, bet niekas jos taip ir neišgirdo. Galiausiai vietoj pagalbos ir paaiškinimų senolė sulaukė užgaulių žodžių, šūkaliojimų ir net nepagrįstų kaltinimų. Niekas, nė vienas žmogus netikėjo senute… Visi kaltino ją pamišimu. Kodėl? Dėl vienos paprasčiausios priežasties – jei bent sykį gyvenime dėl širdgėlos ar nepakeliamo liūdesio kreipeisi pagalbos į medikus ir tau atsitiesti padėjo būtent jie, visuomenėje visiems laikams esi nurašomas kaip „beprotis“. Ir nesvarbu, kad tavo protas šimtąkart šviesesnis už daugelio mūsų visuomenėje oficialiai nepripažintų „bepročių“. Kur  Jūs matėte, kad „durnius“ (atleiskite už leksiką) ateitų pas medikus ir sakytų: „aš durnas, padėkite man“.

Skaudžiausia tai, jog močiutė, ėjusi prie kiekvieno žmogaus ir maldavusi teisybės, iki šiol jos neranda. Negana to, močiutės švelnumas ir tikėjimas žmonėmis virto ciniška ironija. Ji pavargo verkti, pavargo prašyti ir tikėtis. Ji apsisprendė laidotis madingai – celofaniniam maiše. Spinta sako, kad močiutė nežino, kas iš tikrųjų atsitiko, o ji pati, nors ir labai dėl to sielojasi, negali pasakyti tiesos, nes jos paprasčiausiai niekas negirdi…

Kažkas gal ir pagalvos, koks skirtumas, kaip žmogų aprengs paskutinei kelionei… Galbūt jokio. Bet esmė ne čia – ne suknelėje. Esmė žmoniškume. Negalima tyčiotis ir žeminti žmogaus, kuris negali apsiginti pats ir yra priklausomas nuo kitų žmonių. Nors ir man pačiai labai sunku, bet aš noriu tikėti KALĖDŲ STEBUKLU… Noriu tikėti, kad žmogus, išdrįsęs praverti svetimos spintos duris, išdrįs praverti močiutės kambario duris, atsiprašys jos, apkabins ir paprašys jos atleidimo, o spintoje vėl atsiras graži, daili raštuota suknelė…

Autorės nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje