Skip to content

Apie dovanotojus ir apdovanotuosius

Lina RAGINYTĖ

Kalėdos daugeliui pirmiausia asocijuojasi su dovanomis. Vieni siunta, kad reiks išleisti begalę pinigų dovanoms, kiti labai laukia tų pačių Kalėdų žinodami, kad jie gaus dovanų, treti su džiaugsmu laukia galimybės svarbiam žmogui įteikti dovanėlę, tokiu būdu kur kas stipriau emociškai pasikraudami patys, nei pats apdovanotasis. Kaip ir viskas pasaulyje, taip ir dovanojimo džiaugsmas mūsų visuomenėje suvokiamas labai individualiai. Ir vis dėlto, yra apie ką pamąstyti, nes jau kuris laikas pastebiu, kad net ir tai mes sugebame iškreipti ir, kaip visur ir visada, džiaugsmą paversti niurnėjimu, bambėjimu, pagieža…

Mados aukos?

Dar iš savo vaikystės prisimenu, kaip tiek darželyje, vėliau – mokyklose tiesiog buvo privalu prieš Kalėdas ir šiaip kokias šventes rinkti pinigus ir „sveikinti“ auklėtojus, mokytojus ir pan. Tada nesukdavau sau galvos, bet štai dabar, tapusi šiek tiek brandesne, į tas „atsidėkojimą dovanomis“ pradėjau žiūrėti kiek kitaip. Pirmiausia, nesuprantu, kodėl reikia dovanoti mokytojams ir pan. Sakysite, kad moko mūsų vaikaus mus. Tai gerai. O kodėl ryte eidamas švariu šaligatviu nesusimąstai, kad štai tau smagu, ryte žygiuoji į darbą laimingas ir jausdamas dėkingumą kiemsargiui. Kodėl tau grįžus iš darbo nepasiūlyt savo daugiabučio chebrytei susimesti po 10 Lt ir Kalėdų proga neįteikti dovanos kiemsargiui? Juk jis valo šaligatvį, kuriuo tu vaikštai. Autobuso vairuotojas tave veža. Pardavėjas tau parduoda prekes. Bibliotekininkas išduoda knygų ir t. t. Kuo jų teikiamos paslaugos tau yra prastesnės nei kito?..

Iš tikrųjų žinote, kas labiausiai nuvylė? O gi tai, kad žmonės renka pinigus, perka organizuotas dovanas, o tada tokiais žodžiai „iškoneveikia“ už akių apdovanotuosius, kad net klausytis kraupu. Taip ir norisi paklausti: „tai kam gi dovanoji, jei paskui pasirengęs gerklę perkasti už tą dešimtinę, kurią sumetei į bendrą katilą „dovanai“. Lyg skaitydami mintis atsako: „Pabandyk neduot, tai tada gi negeras, apšnekėtas būsi…“ Na ir gyvenimo filosofija? 

Būtent dėl šios priežasties, manau, kad dovanos – asmeniškas dalykas. Net ir įskaitant tai, jog dovanoti kur kas maloniau, nei gauti dovanas, vis tik norėdami kažkaip išskirtinai padėkoti jums svarbiam žmogui, dovaną rinkite ir įteikite asmeniškai. Ir visai nesvarbu ar ji 5, ar 1000 Lt kainuos. Svarbu, kad tai būtų daroma nuoširdžiai, nesitikint kažkokio perdėto dėkingumo ar įpareigojimo… 

Dovanojimo prasmė?

Mes ne tik dovanojame, bet ir priimame dovanas. Skirtingi žmonės tuo metu skirtingai jaučiasi. Tas, kuris linkęs būti malonus su kitais, visada priima dovaną ir džiaugiasi, kad ir kokia ji būtų. Mėgstantysis dovanoti per daug nesuka galvos, kaip jo dovaną priims – jis įdeda labai daug širdies, jos ieškodamas ir jam asmeniškai svarbus pats dovanojimas. O vadinamieji pasyviai agresyvūs asmenys yra kritiškai nusiteikę visko atžvilgiu, tad kad ir ką dovanotum, vis tiek gali susilaukti nuvertinimo. 

Sakoma, kad dovanojimas stiprina mūsų jausmus kitiems, o mums patiems suteikia pojūtį, kad esame naudingi ir rūpestingi – veikiausiai todėl teikti dovanas yra lengviau nei jas priimti, nes iš to patiriame daugiau pasitenkinimo. Manoma, kad žmogus, dovanodamas kitam žmogui, savotiškai sudaro spaudimą atsimokėti tuo pačiu. Tačiau tai dažniausiai tėra mūsų  išsigalvojimai. 

Dovana, ko gero, yra pats tiesiausias kelias parodyti kitam žmogui savo dėmesį, sustiprinti tarpusavio ryšį, o kartais netgi duoti užuominą, kaip toliau rutuliosis tarpusavio santykiai. Dovanos vertė nusakoma ne pinigine, o emocine išraiška. Neretai brangios dovanos būna mažiau vertingos jas gaunančiajam negu tos, kurių piniginė vertė mažesnė, bet jos parinktos nuoširdžiai, įteiktos tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje.

Pabandykime per šias Kalėdas pradėti gyventi kitaip. Pabandykite savyje atrasti daugiau pozityvo ir meilės sau bei savo artimam. Apdovanokime visus, kurie mums svarbūs, bet tik su sąlyga, kad jūsų  šypsena, sklindanti iš pačių sielos gelmių, bus šimtąkart didesnė už dovaną, o įteikę ją skriesite lyg ant sparnų, pajutę dovanojimo džiaugsmą… Žmonės įprato dažniausiai linkėti sveikatos, nes neva ji neįkainojama. O aš visiems linkiu ramybės ir daug daug džiaugsmo kiekvienoje mūsų dienoje, nes sveikata – tai mūsų nugyventų dienų pasekmė… Te ateina Kalėdos į kiekvieno Jūsų širdis…

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!