Skip to content

Apie tai, ko nereikia

MI informacija

Pasiklausau kartais M-1 radijo. Labiausiai man jo viktorinos patinka – kai du į radiją paskambinę klausytojai varžosi, kuris daugiau žino. Labai jau jos linksmos būna, tik ne jų klausimai linksmi, o atsakymai. Štai vienas jau mokyklą baigęs, dirbantis jaunuolis nežinojo, kas parašė „Hamletą“.

Liūdna turėtų būti, kad mūsų jaunimėlis toks bukas, bet taip jau yra. Žinoma, ir išimčių yra.

Čia, kaip tyčia, pradėta kalbėti, kad į lietuvių literatūros programą reikėtų įtraukti daugiau klasikinių lietuviškų kūrinių. Ir tuojau pat, kaip pas mus įprasta, kilo tėvų ir pedagogų pasipiktinimo banga, prie kurios prisijungė ir esami bei buvę moksleiviai.

Štai viena švepluojanti televizijos laidų vedėja snukiaknygėje pasidalino prisiminimais, kad mokykloje baisiausia jai buvusi Žemaitė – po Donelaičio, ir tuojau pat ją pradėjo cituoti „rimta“ žiniasklaida. Juk pas mus Lietuvoje didžiausi autoritetai, galintys pakalbėti visomis liaudžiai aktualiomis temomis – tai visokios olialiakos, sekspertės ir kiti šou atstovai. Tai nieko, kad viena tokia atlikėja į klausimą, ko mūsų krepšininkai labiausiai turėtų bijoti Europoje, atsakė: Jungtinių Valstijų.

Prie olialiakų prisijungė ir Lietuvos Respublikos Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos pirmininkė Nijolė Bartašiūnienė. Pasak jos, reikalauti, kad 5–6 klasės mokinys mokytųsi Martyno Mažvydo ar Kristijono Donelaičio, yra neprotinga.

Prisimenu, Donelaitį mokykloje mokėmės. Kurioje klasėje – nebeprisimenu, bet tikrai ne aukštesnėje nei septintoje. Matyt, gūdžiais sovietmečio laikais tai buvo specialiai daroma, kad mokiniai nebūtų protingi.

Negana to, minėta mokytoja dar pareiškė, kad tokius kūrinius žmogus gali suprasti tik sulaukęs maždaug 40-ties metų.

Panorau sužinoti, ar šiai mokytojai jau sukako 40 metų, ar ji jau suprato lietuvių literatūros klasikų veikalus. Internete tokių duomenų rasti nepavyko. Veikiausiai taip, nes ji žino, kada ateina suvokimas. O jeigu ji užima tokias aukštas pareigas – vadovauja mokytojams lituanistams, vadinasi, lituanistų tarpe yra viena iš protingiausių.

Tad nieko tokio, kad vaikai nenori daugiau mokytis – juk mokytojai nenori jų daugiau mokyti. Juo labiau, kad tarp mokytojų nemažai nesulaukusių keturiasdešimties. Jie negalės išaiškinti vaikučiams nei Mažvydo, nei Donelaičio.

Justinas Marcinkevičius (šiuolaikiniam jaunimui pranešu, kad buvo toks poetas) poemą „Donelaitis“ išleido būdamas 34 metų. Samprotaujant taip, kaip kai kurie „mokytojai“, galima sakyti: jis tokiame amžiuje nieko apie Donelaitį neišmanė, o ėmėsi tokios temos.

O juk veikiausiai (jau bijau apsirikti) Justinas Marcinkevičius mokyklos programoje yra. Vadinasi, reikia mesti jį lauk. Kaip ir visus kitus lietuvių klasikus. Šiuolaikinis jaunimas, kaip teigia šiuolaikiniai lituanistai (pabrėžiu – ne visi, bet tik kai kurie, arba bent jau mokytoja ekspertė N. Bartašiūnienė), klasikos suprasti nesugeba.

Įdomu tai, kad pasisakoma tik prieš lietuvių klasikų kūrinius mokyklinėje programoje. Toje programoje esantys kitų tautų klasikų tekstai niekam nekliūna, išeitų, juos gali suprasti ir keturiasdešimties dar nesulaukę lietuviai.

Nors nieko įdomaus čia nėra. Kai kam tai, kas lietuviška, nevertinga. Bet jeigu mokykloje nesužinoma, kas parašė „Hamletą“, tada… Tada literatūra apskritai nereikalinga, ar ne?

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje