Skip to content

Kur mūsų šaknys

MI informacija

Per kelis straipsnius norėčiau pateikti informaciją apie Ignalinos krašto kai kurias gimines arba jų atšakas. Tai Baltakiai, Baušiai, Bendoriai, Butrimai, Čaikauskai, Čeponiai, Daubarai, Dubakos, Guobiai, Jelinskai, Kirkos, Kovalevskiai, Mačiuliai, Maknevičiai, Martinkėnai, Matkevičiai, Medeišiai, Oginskai, Ropės, Ruseckai, Rutkauskai, Švedros, Švilpos, Zabulevičiai, Zarinskai, Žebrauskai, Vaickai, Vieliai. Tikimės, kad tai kai kam padės atskleisti nors truputi savo giminės praeitį ir sudomins tyrinėjimams.

Pateiksiu truputi informacijos apie asmenvardžių-pavardžių kilmę Lietuvoje. Lietuvoje pavardės atsirado nuo 1500 metų, jų formavimasis baigėsi apie 1800 m. Pirmiausia pavardes įgijo didikai ir privilegijuoti žmonės. Tai buvo susiję  su turto valdymu. Jų pavardės formavosi iki 1700 m. Prastuomenei pavardės buvo nebūtinos ir jie buvo įvardinami kaip tam tikro tėvo vaikai arba žmonės iš tam tikros vietovės.Pavyzdžiui: Jonas iš Daugėliškio, Jonas Juozo sūnus arba Jonas Juozevičius. 1795 m. pirmajame gyventojų surašyme visi Lietuvoje jau turėjo pavardes, tačiau dar iki 1850 m. kažkurios pavardės vis keitėsi. Pavyzdžiui, Oginskas-Aginskas, Raistenis-Rastenis, Vaickus-Smigieckis ir daug kitų. Tai vyko gal dėl ponų valios, kalbos specialistų bei bažnyčios tarnų, kurie įrašinėjo gimimo, santuokos ir mirties metrikas klaidų. Tuo metu bažnyčios atliko dabartinių civilinės metrikacijos skyrių funkcijas. Nepamirškime, kad raštingi žmonės tuomet buvo retenybė. Vyresni žmonės gali patvirtinti, kad net po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo daug beraščių žmonių. Taip Malinauskai tapo Avietėmis, Ribokai Žvejais, Drazdauskai Strazdais ir pan.

Štai Rutkauskai pokaryje vienoje šeimoje turėjo ir Rutkienų bei Rutkūnų. Daug kas iš geneologų mano, kad ponai gavo iš valdžios institucijų sąrašus pavardžių, kurias galima teikti bajorams ir valstiečiams. Todėl ir Lietuvoje gausiai paplitusios kai kurios pavardės, kurios neturi aiškios kilmės. Tokios pavardės kaip Petraitis, Jonaitis, Juozaitis kilo iš tėvavardžių. Meška, Kiškis, Kirka – nuo amato arba pomėgio. Kai kurios pravardės tapo pavardėmis. Aiški kilmė ir pavardžių Rudys, Juodis, Rėksnys, Didžgalvis, Raistenis ir daugelis kitų. Tai turi įtakos ir giminės medžių sudarymui. Valstiečių medžiai gali būti patikimi tik nuo 1650 m. Lietuvos bajorai daugumoje paėmė ne savo, o  lenkiškas pavardes. Tai Bortkevičius, Tiškevičius ir kiti.

Straipsniuose nepateiksime tikslių gimimų, santuokų ir mirties datų, nors daugumą jų turime. Mūsų tikslas tik apžvelgti šią problemą. Gali būti, kad pateiktos vietovės arba pavardės neatitinka dabartinių, nes rėmėmės pavadinimais iš originalių dokumentų, kurie buvo pateikti lotynų, rusų, lenkų ir lietuvių kalbomis.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje