Jau beveik įpusėjo žiema (netrukus ir barsukas versis ant kito šono), o daugelis negalėtų pasakyti, ar turime žiemą, ar ne. Manyčiau, kad kažkiek, bent jau tris savaites turėjome (prisiminkime lapkričio pabaigą), dar poros savaičių iki kovo vidurio galima tikėtis. Ką padarysi, ateityje, matyt, teks priprasti prie tokių žiemos scenarijų. Tokių žiemų blogybė ta, kad staigūs orų pasikeitimai palankūs peršalimo ligoms plisti ir formuotis stiprioms vėtroms, uraganams. Rusų meteorologai Baltijos šalims prognozuoja labai palankų pavasarį, bet bjaurų rudenį. Tokios prognozės daromos pagal saulės aktyvumą, kuris yra gana cikliškas (saulės dėmės, magnetinės audros ir pan.).

Bet grįžkime prie praėjusių metų, apie šių metų įvykius, darbus dar bus laiko pasvarstyti. Kasmet vis tikimės geresnių, ramesnių laikų, bet pasaulio mastu nieko gera tikėtis negalima. Tik prasidėjo metai, o jie jau paženklinti tragedija Paryžiuje, teroru prieš laisvo laikraščio redakcijos darbuotojus. Pernai metų svarbiausias politinis įvykis – Krymo aneksija ir tos pačios Rusijos veiksmai rytinėje Ukrainoje (paskutinis sovietų gensekas M. Gorbačiovas prognozuoja net galimą branduolinį karą).

Daugelyje pasaulio valstybių žemdirbiai užaugino rekordinius grūdinių kultūrų derlius, gerą grūdų derlių užaugino ir mūsų žemdirbiai. Supirkimo kainos ženkliai mažesnės, nei 2013 m., bet grūdų produktų kainos vartotojams nesumažėjo.

O štai automobilininkai džiaugiasi, kad labai atpigus naftos žaliavai, atpigo ir kuras. Ne per pusę, kaip nafta, bet ženkliai atpigo. Tai labai skaudžiai kirto Rusijos ekonomikai, kuri didžiąją biudžeto dalį gaudavo iš naftos ir dujų eksporto.

Mūsų rajono žemdirbiams, ūkininkams didžiausias patirtas nuostolis, kurį net sunku buvo susapnuoti – dėl afrikinio kiaulių maro. Visas rajonas ilgam liko be kiaulių. Jau kalbama, kad gali vėl grįžti paukščių maras, o jeigu dar grįžtų ir galvijų kempinligė, liktume be gyvulininkystės produkcijos. Tuomet džiaugtųsi tik žaliavalgiai, įvairūs vegetarai ir jų propaguotojai. Seniai mokslo įrodyta, kad mums reikia baltymų su 22 amino rūgštimis, o iš augalinio maisto galima jų gauti tik 16–18. Reikia tikėti, kad ir kiaulės dar grįš į fermas, ūkininkų tvartus, nereikės naikinti nei galvijų, nei paukščių. Blogiausiu atveju turime dar avis ir ožkas, kurių produkcija kasmet labiau vartojama, atsiranda vis daugiau jų augintojų. Manau, kad ir šie metai nebus išimtis, juolab, kad pagal Rytų kalendorių 2015-ieji – Medinės Žalios Ožkos metai.

Kokie bebūtų metai (ypač žiema), vieniems gyviams jie bus palankūs, kitiems – ne.

Pernykštė žiema buvo beveik besniegė, giliai įšalusi žemė, bet obelys, lazdynai, graikiniai riešutmedžiai, galima sakyti, fantastiškai užderėjo. Ir po šios žiemos, kai švytuoklės principu kaitaliojasi temperatūros, vienos kultūros geriau peržiemos, derės normaliai, o kitos prasčiau, net jeigu būtų ir idealiai palankios žiemos sąlygos.

Gana žymių nukrypimų nuo normalių buvo ir gamtoje. Bemaž visame krašte nuslūgo gruntiniai vandenys, krito upių vandens lygis. Labiausiai tai aktualu vakariniams šalies rajonams. Belieka tikėtis, kad po šios žiemos vandens lygis atsistatys. Nustebino ir gyvoji gamta. Svirbeliai, kurie paprastai iš šiaurės kraštų atskrenda jau lapkričio pradžioje, šią žiemą pasirodė tik apie Naujuosius metus, kai jau nebeliko svirbelių maisto – šermukšnių uogų, kurias nulesė smilginiai strazdai (neveltui rusai jos vadina šermukšniniais). Beje, kasmet  pas mus lieka jų vis daugiau žiemoti. Labai įdomu, ar mūsų rajone beliko nors vienas kurapkų pulkelis. Lašišos, šlakiai jau išbraukti iš mūsų Raudonosios knygos dėl dirbtinio veisimo, dabar, matyt, atėjo eilė mūsų laukų vištelei – kurapkai. Kaimo gyventojams tai buvo įprastas paukštis, besišliejantis prie sodybų. Tikriausiai be dirbtinio veisimo ir kurapkų populiacija neatsistatys. Panaši situacija laukia ir mūsų pilkojo kiškelio.

Belieka visiems žemės mylėtojams palinkėti sėkmingo žiemojimo. Dar laukia trumpas, bet su galimomis pūgomis, vasaris ir po to intensyvus ruošimasis pavasario darbams. Juolab, kaip minėta, meteorologai žada šiltą, ankstyvą pavasarį.