Skip to content

Baušiai

MI informacija

Rajone tai pakankamai plačiai paplitusi pavardė. Mano manymu, ji įvairiai  buvo rašoma. Sutinkami Baušiai, Baužiai, Bohuš, Bohuševič. Tai, matyt, yra ta pati šaka. Jau 1720 m. S. Dagėliškyje gyveno Kazimiero Bohušo trijų asmenų šeima, o Čebatoriuose – Kristupo Bohušo keturių asmenų šeima. Kazimieras Bauša/Bohuš iš Daugėliškio 1729 m. vedė Kristiną Raginytę iš Niukiškės ir turėjo tris sūnus: Andrejų, Jurgį, Joną ir Tamošių. Kitas Kazimieras Bohušas beveik tuo pačiu metu Daugėliškyje su žmona Elena Aglinyte  turėjo 4 sūnus:  Mykolą, Stasį, Jokūbą, Mykolą.

XVIII a. pradžioje Daugėliškyje buvo populiarus Kristupo Baušio vardas. Vienam iš jų su žmona Sofija Kliukyte 1730-05-02 gimėsūnus Kristupas. Daugėliškyje buvo gausu Baušių ir, norint parodyti jų giminės medį vien tik Daugėliškyje, reiktų skirti tam kelis laikraščius „Mūsų Ignalina”. Todėl pristatysiu tik kelis momentus. Štai Jokūbas Baušys, Kristupo, gim.1735 m., 1760-11-16 vedė Eleną Staševskaitę ir susilaukė 9 vaikų. Liudininkais per vestuves buvo Tomas Matkevičius iš Čebatorių ir Adomas Rimšelis iš Bajorų. Laurynas Baušys (1784–1830) su žmona Agnieška Sabaliauskaite (1786–1846) susilaukė 12 vaikų. Vestuvės jų buvo 1808-08-23. Pirmojo sūnaus Lauryno krikštas sutapo su vestuvėmis. O Jonas Baušys (1745 m.), eigulys, su žmona Kristina Lichodzijevska susilaukė 11 vaikų, kartu dar augino augintinį Stasį, Mykolo Baušį.

O Juozas Baušys (1823–1897), kurio tėvai buvo Juozas Baušys ir Ona Ragaišytė, buvo kaimo daktaras (felčeris) ir turėjo oberoficer karinį laipsnį. Dažniausiai jo vaikų kūmai būdavo bajorai, nors ir nusigyvenę. Šiaip iš Baušių daug kam teko patekti rekrūtais į carinę kariuomenę. Kai kas sugrįždavo, gaudavo už tarnybą žemės, bet dažniausiai jau buvo be sveikatos. Yra Baušių ir mūsų nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje. Tai Edvardo Baušio ir Gemutės Ragaišytės sūnus Darius Baušys, tarnaujantis Ignalinoje. Daugėliškyje Baušiai dažniausiai buvo Kristupai, Kazimierai ir Motiejai.

Pasidairykime į šalį nuo Daugėliškio. Štai Antagavėje gyveno Jonas Baušys (1806–1847). Su žmona Magdalena Eidukaite turėjo penkis vaikus. Bet jis nebuvo pirmas Baušys Antagavėje. Prieš jį gyveno Juozas Baušys (1761–1786), Martynas Baušys (1706–1796), atsargos kareivis  Stasys Baušys (1787–1846).

Baušiškėse (kaimo pavadinimas nuo Baušių pavardės) gyveno Simonas Baušys, Simono (1745 m.). Vėliau šeima persikėlė į Daugėliškį.

Bėčiūnuose buvo įsikūręs atsargos kareivis Kristupas Baušys (1807–1887) su šeima.

Budriuose Baušiai atsirado per Gabrio Baušio ir Rozalijos Vasiliauskaitės dukrą Juozapotą Baušytę, kuri ištekėjo už Juozo Čeponio ir 1898 m. turėjo sūnų Gabrį.

Cegelnėje gyveno Jonas Baušys su Kristina Jankauskaite.

Čepuliškėje gyveno Laurynas Baušys (1799–1859) su žmona Viktorija Morkūnaite.

Daniūnuose įsikūrė Anupras Baušys, Stasio (1878 m.), atsikėlęs iš Antagavės kaimo.

Dūdėniškėje pirmas atsirado Mykolas Baušys (1789–1846) su žmona Agota Nalivaikaite. Čia gyveno daug Baušių. Matyt todėl, kad Mykolas turėjo 10 vaikų, o jo sūnus Andrejus – devynis.

Dvoržiškėse 1795 m. gyveno kumetys  Mykolas Baušys, Jokūbo.

Ignalinos pirmasis Baušys buvo atsargos kareivis Stasys (1797–1896) su žmona Ieva Čibiraite. Gyveno Ignalinos kašarkoje (pervažos namukas).

Januševščiznoje (tokio pavadinimo dabar nėra) gyveno Liudvikas Baušys  (1791–1851) su žmona Ona Matuzaite ir 7 vaikais.

Juodalaukyje – Vladas Bohuševičius su žmona Ona Panavaite 1811–1817 m. sulaukė 3 vaikų.

Jurgeliškėje Petrui Bohušiui ir Magdalenai Šulskytei 1706-09-18 gimė dukra Mariana.

Gaveikėnuose Anelė Baušienė (1875 m.) turėjo sūnų Povilą, o jis – Juozą ir Joną. Juozas Baušys – žinomas Lietuvos žurnalistas, scenaristas, vertėjas

Baušiai gyveno Galalaukėje, Gaureliuose, o Gedžiūnuose – Justinas Baušys, Vinco (1844–1910) su Rozalija Maceržinskaite gyveno jau XIX a. viduryje.

Gromatiškėje (Rimšės parapija) gyveno Mykolo Baušio sūnūs Simonas (1745 m.) ir Laurynas, (1750 m.). Vėliau jie persikėlė į Daugėliškį.

Mykolas Baušys (17101777), matyt, buvo pirmasis žinomas Čebatorių kaimo Baušys. Su Elžbieta Juodagalvyte 1731 m. susilaukė dukros Konstancijos, o Kazimieras Bohušis su žmona Elena Bukauskaite – 1731 m. sūnaus Mykolo. Čia Ona Baušytė 1763 m. ištekėjo už Adomo Rimšelio, o 1764 m. Magdalena Baušytė – už Lauryno Rimšelio iš Zakrevščyznos.

1795 m. surašyme parodyta, kad Kazlupiškėje 1795 m. gyveno Jonas Baušys (1738 m.) su žmona Konstancija Jasenevičiūte ir 8 vaikais.

Kuktiškėjė (Kalviškėje) gyveno Kazimieras Baušys, Kazimiero, kuris 1892 m, vedė Marcelę Malinauskaitę. Čia gyveno ir jo broliai Motiejus bei Vincas.

Laurinčiukiškėje Liudvikas Baušys, Motiejaus (1845–1900) įsikūrė su žmona Grasilda Valatkaite ir 7 vaikais.

Į Makniūnalaukę Laurynas Baušys (1796–1846) su žmona Justina Mažeikaite 1830 m. persikėlė iš Pakalniškių.

Kristupas Baušys, Petro (1800–1880) – pirmasis Maksimonių Baušys. Turėjo dvi žmonas: Oną Alejūnaitę ir Agotą Ropytę.

Mikalave buvo gausu Baušių. Pirmasis buvo Motiejus (1822–1885). Su žmona Marcele Garlaite turėjo sūnų Adomą ir daug dukterų.

Niukiškėje Mykolas Baušys su žmona Agota turėjo sūnus dvynukus Mykolą ir Kazimierą, gimusius 1836 m. Giminiavosi su Raginiais ir Rimšeliais.

Ožionyse apie 1870 m. gyveno Vincas Baušys su žmona Konstancija Kalvelyte ir vaikais.

Palūšėje, vėliau Meironyse,  1790 m. gyveno Motiejus Bauševičius su šeima.

Į Paversmę Mykolas Baušys atsikėlė užkuriu 1821 m., vesdamas Viktoriją Baranauskaitę.          

Į Pivoriškę atsargos kareivis Mataušas 1808 m. atkeliavo vesdamas Marianą Gaidytę.

Motiejus Baušys apie 1800 m. vedė Ona Ragaišytę ir atsirado Rizgūnuose. Baušytės tekėjo už Ragaišių ir Rastenių.

Matyt, taip į Šuminus 1825 m. atkeliavo ir Liudvikas Baušys, vesdamas Oną Matkevičiūtę.

Antroji pagal didumą Baušių kolonija yra Vasiuliai. Kazimiero Baušio sūnus Juozas Baušys (Bohuš, 1745 m.) su Felicija Keperšyte turėjo 7 vaikus. Juozas Baušys (1772 m.) su Ona Raginyte –10 vaikų.

Juozas Baušys su žmona Jule ir 3 vaikais 1942 m. gyveno Vidiškių dvare.

Zablatiškėje 1878 m. gyveno Stasys Baušys su žmona Terese. Matyt, atsikėlė iš Daniūnų.

Zvengališkėse gyveno Vincas Baušys (1810–1860), turėjo sūnų, atsargos kareivį Mykolą.

Zuikose 1787 m. gyveno Motiejus Bauševičius su žmona Regina Juršėnaite.

Paminėsiu vietoves, kur buvo sutinkamos Baušių pavardės: Beiciškės, Dainiai, Gervėčiai, Makoniškė, Bartkuškis, Juršėnai, Tverečius,  Teliukiškė,  Bėčionys, Rimšėnai, Linkmenų ir Salako parapijos.

Pastaba. Atsiprašau už galimus neteisingus vietovių pavadinimų rašymus. Pavadinimai kartais pateikiami pagal to meto jų pavadinimus dokumentuose. Kiti straipsniai bus apie Cicenų, Čaikauskų, Čeponių gimines.

3 komantarai (-ų)

  1. —-Budriuose Baušiai atsirado per Gabrio Baušio ir Rozalijos Vasiliauskaitės dukrą Juozapotą Baušytę, kuri ištekėjo už Juozo Čeponio ir 1898 m. turėjo sūnų Gabrį.—–

    Mano prosenelė (mano senelio mama) Juozapota (Juzė) Čeponienė-Baušytė buvo vietinė Ignalinos krašto žiniuonė (beje, kilusi iš vietų, ne ypač toli buvusių nuo Eugenijos Šimkūnaitės gimtųjų – iš Mikalavo dvarelio Daugėliškio valsčiuje).

    Juzė buvo jau ketvirtos ar penktos kartos žiniuonė-žolininkė.

    Mano seneliai, tėvas, kiti giminaičiai pasakojo, kaip iš viso krašto gana plačių apylinkių pas ją atvažiuodavo daugybė įvairiausių žmonių su savo įvairiomis bėdomis. O jinai jas išspręsdavo – ir gydydavo su žolėmis, ir užkalbėdavo, ir patarimus duodavo…

    Ji pati pasakojo savo giminaičiams (bet tik moteriškos lyties, ypač savo proanūkėms), jog visos senovinės žiniuonių žinios gali būti perduodamos tik vyriausiai dukrai arba anūkei. Niekam kitam – jokiam kitam giminaičiui, o tuo labiau pašaliniams, nebuvo galima ką nors perduoti iš tų ypač slaptų žinių, nes tada jos prarastų savo antgamtinę jėgą.

    Deja, nors ji turėjo net 19 vaikų, tačiau tik viena buvo mergaitė, bet ir ta mirė labai anksti, kaip ir beveik visi kiti jos vaikai. Tik trys išgyveno – štai koks buvo realus vaikų mirtingumas tais laikais. O vyriausia proanūkė tuo metu, deja, nesusidomėjo jos keistais pasakojimais. Jaunesnė susidomėjo (ji vėliau baigė farmaciją ir tapo vaistininke), bet jai, deja, nebuvo galima tų žinių perduoti. Taip mūsų prosenelės turėtos žinios ir iškeliavo kartu su ja. Liko tik įvairių keistų atsiminimų nuotrupos…

    Pvz., mano tėvas atsimena, kaip jam dar vaikui jinai panaikino karpą. Užrišo ant karpos iš neplautų avių vilnos rankomis susuktą nedažytą siūlą ir kažką po nosimi suburbėjo – lyg ir kažkokią maldelę ar užkeikimą. Keisčiausia, kad karpa kitą dieną iš tikro išnyko. Tėvas, nors jam jau 80, iki šiol tą įvykį prisimena ir vis tuo stebisi.

    Ir daugiau tokių istorijų “vaikšto” mano giminėje. Bet, deja, niekas nežino, kokias ji maldas ar užkeikimus kada ir kur sakydavo.

    Spėju, kad dalis vis tik buvo užrašyta būtent 1938-1940 m. kraštotyrinių ekspedicijų metu, kadangi mano giminaičiai atsimena, kad tada vietiniai lietuviai – keli vaikinai ir merginos, studijavę Vilniuje, buvo atvažiavę ir pas mus užrašinėjo įvairią kraštotyrinę medžiagą (tuo metu tai buvo Budrių kaimas, Daugėliškio valsčius, Švenčionių apskritis – dabar Ignalina, Budrių g.).

    Juzė turėjo labai daug brolių ir seserų. Pasak mūsų giminės atsiminimų 6 Juzės broliai dar apie 1920 m. emigravo į Braziliją. Pokaryje jie kartais rašė laiškus Juzei, bet ji bijojo atsakinėt, kad neišvežtų į Sibirą.

    Viena iš Juzės seserų ištekėjo už Smagurausko. Jis dar prieš revoliuciją išvažiavo į Rusiją. Vėliau gyveno Minske, buvo lietuviškų laikraščių leidėjas ir redaktorius. Apie 1936-38 m. jį ir jo sūnų bolševikai sušaudė. Žmona su dukra Lionia Smagurauskaite po karo persikėlė į Ignaliną (į Budrius, gyveno Pušų gatvėje).

  2. P.S. Juzės Baušytės-Čeponienės trys išgyvenę sūnūs: Gabrys, Stanislovas (vaikystėje persirgo kažkokia liga ir liko kučnebylys, kalbėdavo pirštais rodydamas ženklus) ir Adolfas – mano senelis.

    Gabrys turėjo du sūnus – Vytautą ir Kazimierą (Kazį).

    Adolfas irgi turėjo du sūnus – Algirdą (mano tėvą) ir Antaną (daug metų dirbo Ignalinos vid. mokykloje mokytoju).

    Apie Budrių Čeponius plačiau žiūrėti straipsnius „Mūsų Ignalinoje”:

    Petras Rutkauskas. Čeponiai.
    https://www.mignalina.lt/2015/02/05/ceponiai/

    Kęstutis ČEPONIS. Budrių kaimas istorijos sūkuriuose
    https://www.mignalina.lt/2019/02/05/budriu-kaimas-istorijos-sukuriuose/
    2019 vasario 05, antradienis

  3. Dar kai kas apie Budrių Čeponius ir Baušius iš susirašinėjimo Ignalinos krašto genealoginėje grupėje Facebook-e:

    Saulius Čepulis: Gabrieliaus Baušio ir Rozalijos Vasiliauskaitės viena dukra ištekėjo už Antano Čepulio, iš mano giminės. Tolimas bet tas pat kaimas – Triburčiai.

    Antanas mano prosenelės brolis, gaunasi.

    Iš kurio kaimo jūsų Baušiai?

    Kęstutis Čeponis: Baušiai visi buvo iš Mikalavo (dvarelio). O Yliškėje gyveno vienas iš Juzės Baušytės-Čeponienės brolių – jis ten nuėjo užkuriais, o po karo visa jų šeima išvyko į Lenkiją.

    Baušių buvo trys seserys ir 6 ar 7 broliai.

    Viena sesuo Juzė (Juozapota?) – mano proprosenelė.

    Baušytė Juzė buvo Juozo Čeponio, s. Liudviko žmona. Aš ją dar gerai prisimenu – ji mirė vos ne 100 metų amžiaus.

    Antra buvo ištekėjusi už Smagurausko – jie ilgai vėliau gyveno Minske, kur jos vyrą ir sūnų sušaudė maždaug 1937-38 m. (jos vyras buvo vietino lietuvių laikraščio redaktorius? ). Ji pati liko gyva ir su dukra Lionia grįžo į Lietuvą, gyveno po karo Budriuose, dabartinėje Pušų gatvėje.

    Trečia sesuo ištekėjo už Šiaudinio (mūsų mero senelio?).

    O šeši broliai išvyko į Braziliją?

    Saulius Čepulis: 1875 m. Mikalavas, Baušiai, paryškinau Juozapotą Baušytę.

    Gabrielius Baušys, Jurgio sūnus, buvo gimimo apie 1851 m.
    https://www.facebook.com/photo.php?fbid=2343437109020308&set=p.2343437109020308&type=3&theater


Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje