Rajone tai labai gausi giminė, nors XVIII a. pradžioje jų čia dar nebuvo. Cicėnų pavardė dažnai asocijuojasi su sportininkais – slidininkais, biatlonininkais ir šuolininkais nuo tramplino. Neseniai atsisveikinome su rajono sporto legenda Algirdu Cicėnu (1944–2013). Kartu su juo lankiau Budrių pradinę mokyklą. Enciklopedija mini ir kitus Cicėnus: Algirdo brolį Bronislavą Cicėną (gim. 1952) – Lietuvos ir Ignalinos rajono politiką, sportininką bei visuomenės veikėją, Lietuvos žiemos sporto centro direktorių, Jeronimą Cicėną (1909– 1987) – žurnalistą, Vilniaus krašto ir JAV lietuvių visuomenės veikėją, Juozą Cicėną (1957) – vadybininką, Lietuvos ir Alytaus miesto politinį bei visuomenės veikėją, Ramūną Cicėną (1980) – Lietuvos jaunosios kartos teatro, kino ir televizijos aktorių, Saulių Cicėnų (1954) – Lietuvos gydytoją chirurgą, onkologą, habilituotą biomedicinos mokslų daktarą, Vincentą Vytautą Cicėną (1943) – inžinierią, rajono politiką, Mykolą Cicėną (1864 10 09 Daugėliškio valsčius – 1935 12 09, Švenčionys) – knygnešį ir kitus.

Pažvelkime, kur gyveno Cicėnai. Atkreipsiu dėmesį į jų įsikūrimo laiką. Nesu nustatęs iš kur jie atvyko į Ignalinos kraštą, bet datos rodo, kad čia jie gyveno jau XVIII a. viduryje. Manyčiau, kad seniausiai buvo įsikurta Petroniškėje, po to Ožionyse ir Bartkuškyje.

Petroniškėje 1773 m. buvo trys Cicėnų šeimos: Jokūbo (1731), Gabrio (1695) ir Martyno (1745). Gabrys ir Jokūbas  buvo Gabrio Cicėno (1695) vaikai.

Ožionyse 1773 m. gyveno Bartolomėjaus ir Prano Cicėnų šeimos. Bartolomėjus turėjo 4 sūnus: Jokūbą (1760), Joną (1761), Antaną (1763) ir Jurgį (1765). Pranas  Cicėnas (1695) su žmona  Konstancija Jaksebogaite turėjo 4 vaikus. Petroniškė ir Ožionys buvo didžiausios Cicėnų apgyvendintos vietovės.

Bartkuškyje gyveno Martynas Cicėnas, Kazimiero (1755) su žmona Rozalija ir 4 vaikais bei seserim Kristina. Toliau – pagal raidyną. 

Agliniškėje gyveno Kristupas Cicėnas (1813–1893).

Augutiškėje (Šiaudiniuose) – Justinas Cicėnas su Ieva Šiaudinyte, 1841 m. jiems gimė dukra Izabelė.

Balčiulėniškėje gyveno Petras Cicėnas (1813–1898) su žmona Ona Berlinskaite ir 7 vaikais.

Daubariškėje buvo įsikūręs Mykolas Cicėnas (1808–1878) su žmona Mariana Svirkaite.

Degutiškėje pirmasis buvo Mykolas Cicėnas (1795–1875) su šeima.

Garšvinėje Martynas Cicėnas turėjo sūnus Praną (1755–1799) ir Motiejų (1765–1812). Šiame kaime gimė Jeronimas Cicėnas (1909-1987), tautosakininkas, publicistas. 1944 m. jis pasitraukė į Vakarus, apsigyveno JAV. Sudarė tautosakos rinkinius „Vilniaus tautosaka“, „Daugėliškiniai burtai“ (abu išėjo 1934 m.), išleido pasakojimą apie baudžiavą dvaruose (1937), publicistikos knygas „Lietuva pro „Vilniaus žinias“ (1934), „Vilnius tarp audrų“ (1953), „Omabos lietuviai“ (1955). Mirė JAV.

Grybėnuose gyveno Bartolomėjus Cicėnas (1794–1844) su Petronėle Kaukėnaite. Miręs paliko 10 vaikų.

Ivanėnuose (Jonėnuose) gyveno Adomas Cicėnas (1831–189) su šeima.

Kiniūnuose po Kazimiero Cicėno (1778–1868) mirties liko vaikai: Gabrys, Tomas, Motiejus, Petras, Mariana, Petronėlė, Ona, Rozalija, Justina, Agota ir žmona Kristina Gudelytė.

Makoniškėje 1850 m. gyveno Justinas Cicėnas su Justina Panavaite.  

Makniūnalaukėje 1843 m. gimė Justinas Cicėnas, Baltramiejaus ir Marcelės sūnus.

Pimpiškėje Gabrys Cicėnas (1782–1842) su žmona mirę paliko 4 sūnus ir 2 dukteris.

Mykolas Cicėnas (1788–1858) Rokiškyje su žmona Grasilda paliko vaikus: Petrą, Kristupą, Blažiejų, Kazimierą, Marianą.

Ravuose (7 km. nuo N. Daugėliškio) gyveno Nikodemas Cicėnas (1816–1891) su šeima.

Seniškyje Cicėnai atsirado tik XIX a. antroje pusėje. Pirmasis buvo Laurynas Cicėnas (1831–1881) su žmona Mariana. Vėliau čia Cicėnų skaičius išaugo. Čia ir sportininkų Algirdo ir BronislavoCicėnų šaknys.

Vasiuliuose gyveno Liudvikas Cicėnas (1822–1872) su šeima.

Cicėnai gyveno Strakšiškėje, Kazliškėje, Plėniškėje ir, aišku, Ignalinoje. Tai aktyvūs žmonės. Pakanka pažiūrėti į kandidatų sąrašus per rinkimus. Visada rasite kelis Cicėnus.

Pastaba. Atsiprašau už galimus neteisingus vietovių pavadinimų rašymus. Pavadinimai kartais pateikiami pagal to meto jų pavadinimus dokumentuose. Kiti straipsniai bus apie Čaikauskų, Čeponių, Dasių, Daubarų gimines.