Skip to content

Z. Kajėnas: „Žemės ūkis tikrai gyvuos“

MI informacija

Lietuvos žemės ūkis yra patikimas šalies ekonomikos ramstis. Tuo neabejoja ir Rubelninkų ūkininkas Zigmantas Kajėnas. „Mūsų žmonės darbštūs. Nemažai esu matęs, nieko įmantriau nerasime ir kitose šalyse. Bus sunkiau ar lengviau, bet žemės ūkis tikrai gyvuos“, – įsitikinęs ūkininkas. 

Pradžia

Ekonomistė Danguolė ir agronomas Zigmantas Kajėnai ūkininkauja jau daugiau kaip 20 metų, pradėjo 1992 m. nuo 3 ha nuosavos žemės, kelių gyvulių ir traktoriaus, o dabar dirba daugiau kaip 300 ha, beveik visa žemė – nuosava, laiko per 100 gyvulių, iš jų – 84 melžiamos karvės – Lietuvos žalosios ir juodmargės, dar prieauglis. Iš karvės primelžiama apie 7 t per metus. Ūkis  ekologinis jau nuo 2004 m. „Teko ūkininkauti sovietiniais laikais, tai man labai ne prie širdies buvo tas chemizuotas ūkis, nesinori teršti aplinkos ir nuodyti žmonių, todėl pasirinkome tokį ūkininkavimo būdą – švarią aplinką ir sveiką maistą. Ir patys ekologišku maistu maitinamės“, – sako Zigmantas. Karvės šeriamos ekologišku pašaru – pačių augintomis avižomis, kvietrugiais, miežiais, tik ekologiškų priedų karvėms perkame. „Augalų derlingumas nedidelis, siekia 2,5–2,6 t ir hektaro, nes auginami ekologiškai, o ir žemė nenaši, ne daugiau kaip 30-40 balų“, – pasakoja šeimininkas.

Modernus ūkis

D. ir Z. Kajėnai aktyviai dalyvavo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programoje, dukart gavo paramą pagal priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ supaprastintąsias taisykles (parama – iki 150 tūkst. Lt), o šiuo metu taip pat įgyvendina „Žemės ūkio valdų modernizavimo“ priemonę, kurios vertė – per 3 mln. Lt: ES parama siekia 1 mln. 380 tūkst. Lt, statoma nauja moderni ferma, kurioje karves melš robotas, gyvuliams, kurių ten tilps apie 200,  bus sudarytos geros laikymo sąlygos. Už ES paramos lėšas įsigytas pašarų dalytuvas, teleskopinis krautuvas, pora priekabų. Abu Kajėnų sūnūs – 28-erių metų Rytis ir 24-erių metų Simonas – jaunieji ūkininkai, kurie taip pat gavo paramą pagal „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ priemonę, įsigijo technikos – traktorių, sėjamąją, plūgus, kuria naudojasi visi bendrai, tad galima sakyti, kad veikia tikras žemės ūkio technikos paslaugų šeimos kooperatyvas, o visi trys ūkiai – visiškai modernizuoti. Rankų darbo nedaug belikę, tačiau nemažam ūkiui papildomų darbo rankų vis dėlto reikia – su technika ir gyvuliais nuolat dirba 5 samdomi žmonės. Jų rasti vietoje nelengva, todėl 2 žmonės į darbą ūkyje važiuoja net 30 km.  Ūkio buhalterinę apskaitą tvarko Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos darbuotojai.

Zigmantas yra nemažai keliavęs ir matęs kitų šalių žemės ūkį, lankėsi Lenkijoje, Ukrainoje, Belgijoje, Vokietijoje, Olandijoje, JAV, Izraelyje. Jam itin didelį įspūdį paliko Olandijos fermų ir žemių ideali tvarka. „Žemė ten labai brangi, labai tausojama, todėl apleistų plotų niekur nepamatysime. Deja, Lietuvoje kitaip, gal žmonės lėšų neturi žemei sutvarkyti, bet pas mus dar iki idealios tvarkos toli“, – apgailestauja Zigmantas. Pasak jo, apskritai didžiausią įspūdį padarė Izraelis, nes ten žmonės valstybę sukūrė tiesiog ant smėlio ir akmens.

Kooperacijos nauda

Z. Kajėnas yra kooperatyvo „Pienas.lt“ narys, nemažai į jį ir investavęs. Kooperatyvas dar nedirba visu pajėgumu, neturi savo perdirbimo, tačiau apskritai kooperacijos nauda Zigmantas neabejoja. „Ateitis priklauso kooperacijai“, – įsitikinęs ūkininkas, nors šiuo metu  pieno kainos labai kritusios. Už pieną jis dabar gauna 67 ct, tuo tarpu pernai žiemą buvo mokama 1,14 Lt; kaina krito net 48 proc. Per dieną jis tiekia apie 1,2 t pieno. Ūkininkas tiki, kad padėtis pasikeis, kai kooperatyvas „Pienas.lt“ pradės dirbti taip, kaip ir buvo planuota.

Sūnūs – jaunieji ūkininkai

Sūnus Rytis A. Stulginskio universitete baigė ekonomiką, dirba rajono savivaldybėje su bendruomenių projektais, tačiau kartu spėja ir ūkininkauti, dirba per 80 ha žemės, plėtoja mišrų ūkį. Galima sakyti, kad jis jau sugrįžo namo. Jaunėlis Simonas Vilniaus Gedimino technikos universitete studijuoja statybos mokslus, jau magistrantas. Jis taip pat ūkininkauja, dirba per 70 ha žemės, augina buliukus. Dėl jo gyvenimo kelio dar nėra visiškai aišku, bet tėtis tikisi, kad ir šis sūnus grįš į savo rajoną, galbūt, dirbs valdišką darbą, tačiau kartu galės ir ūkininkauti. Zigmantas užaugo Rubelninkų kaime, padėdamas tėvams prie žemės, taip pat augo ir jo vaikai, todėl tiki, kad žemės trauka pavilios ir juos.

 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje