Kad tavęs neaplenktų sėkmė ir neišnyktų laimės pojūtis, kiekvieną dieną net ir už mažiausią mažmožį, ne tik už didžiulius darbus, nepamiršk padėkoti. Dėkingumo galia nepaprastai stipri. Tiesiog paleisk į laisvę savo nuoširdų „ačiū“…

„Ačiū“ ūkininkui Egidijui ŠIAUDINIUI ir jo vadovaujamos įmonės „Ignalinos autocentras“ kolektyvui

„Seniai įpratau gyventi stipriai priklausomas nuo kitų žmonių gerumo ir malonės. Daugelį dalykų pasidarau ir pats, ko nepasidarau, dar sugebu surasti tuos, kurie man padeda ir padaro tai, ko man reikia už mane patį. Vairuoju automobilį, bet pats remontuoti jo negaliu, mat tam reikia paklusnių dviejų rankų ir dviejų kojų. Aš tuo pasidžiaugti negaliu. Neseniai prireikė automobiliui remonto, tad ilgai nesvarstęs, susiradau kas pagelbės. Kadangi daugelį metų važinėju, tai esu „išmaišęs“ įvairius autoservisus ir „išbandęs“ juose dirbančius mechanikus. Buvau apsistojęs ties vienu mechaniku Linu Pajarsku, dirbančiu autoservise Budriuose. Kadangi šis buvo užsiėmęs, sugalvojau išbandyti neseniai įsikūrusį Ignalinoje, Laivės g., šalia senosios geležinkelio pervažos, autoservisą. Visi darbai užtruko vos pora valandų, bet aptarnavimas mane tiesiog nustebino. Kol buvo remontuojamas mano automobilis, aš maloniai ir šiltai leidau laiką minkštasuolyje žiūrėdamas TV. Baigus darbus, nustebau dar labiau, sužinojęs, kad net ir mokėti man nereikia. Kaip jau minėjau, detalių remontui nereikėjo, tik paklusnių dviejų rankų ir dviejų kojų, bet juk ir žmonių darbas kainuoja. Nežinau, ar taip pasisekė tik man, ar ta diena buvo kažkuo ypatinga, o gal mano neįgalumas turėjo įtakos. Galiausiai juk ne tai svarbu, svarbu tai, kad buvau labai maloniai nustebintas puikiu aptarnavimu, išskirtiniu dėmesiu klientui ir esu nuoširdžiai dėkingas ir pačiam Egidijui Šiaudiniu, ir jo vadovaujamam kolektyvui. Kuo geriausios visiems kloties!“

Sigitas J.

 „Ačiū“ Tverečiaus krašto žmonėms

Kone baisiausia ir sunkiausiai žmogui paklūstanti gamtos stichija yra ugnis. Apie gaisrų pasekmes kalbėti turbūt nė neverta, nes kaip sakoma net ir liaudies patarlėse: „Vagis vagia – tai bent sienos lieka, ugnis praeina – nieko nelieka“. Materialinė žala yra viena, o išgąstis ir gaisrai metu patirtas stresas ilgam palieka gilų pėdsaką.

„Gaisro baimę ir pasekmes su visu siaubu patyrė ir mūsų šeima. Sudegė ūkinis pastatas, bei dalis juose buvusių gyvulių. Nuostoliai, žinoma dideli, bet šiandien ne apie nuostolius norime kalbėti, o pasidžiaugti gerais draugais, kaimynais ir visais neabejingais kito nelaimei Tverečiaus krašto žmonėms. Laikas gydo žaizdas, o pas mus jau ir naujas ūkinis pastatas gerų žmonių dėka „išaugo“. Nuoširdžiai dėkojame visiems padėjusiems ir gaisro metu, ir tvarkantis po jo, ir atstatant naują pastatą. Visiems padėjusiems ir prisidėjusiems linkime sėkmės, darnos ir supratingumo jų namuose, ramybės ir laimės jų šeimose.

Marytė ir Mykolas Meškelės

„Ačiū“ rajono tarybos nariui, MI redaktoriui Jonui BALTAKIUI

„Kartais vienam visai paprasti ir žemiški dalykai kitam gi būna nepasiekiami ir neįmanomi. Aš jau ne vienerius metus slaugau stipriai neįgalų savo vyrą. Jis prikaustytas prie lovos. Atsitiko taip, kad prireikė keisti jo dokumentus, o tam reikia žmogaus nuotraukos. Jūs pabandykite tokį stebuklą įgyvendinti. Kaip padaryti prie patalo prikaustyto žmogaus fotografiją dokumentams, kai net ir fotoateljė kelių dešimčių kilometrų spinduliu niekur nėra. O be galiojančių dokumentų juk esi niekas. Susiklostė taip, kad dar ir ligoninę vyrą išvežė.

Šioje situacijoje man nepaprastai pagelbėjo gerbiamas Jonas Baltakis. Aš paskambinus jam tiesiog išsiverkiau. Jis išklausęs mane nenusigręžė. Esu nuoširdžiai dėkinga J. Baltakiui ir fotografui Leonui už pagalbą. Abejiems jiems linkiu sveikatos ir sėkmės visur ir visada!“

Aleksandrija