Skip to content

„Kai šovė į tėvą, jis mane laikė už rankos…“

Jonas BALTAKIS

Sovietmetis seniai baigėsi, tačiau jo metu buvę kruvini įvykiai gyvi iki šiol. Sekmadienį minėsime dar vieną – Jaciūnų kaimo tragedijos 70-ąsias metines. Kas atsitiko šiame Mielagėnų sen. kaime tolimaisiais 1945-aisiais, dar nepasibaigus Antrajam pasauliniam karui? 

1945 m. vasario 15 d., 4 val. ryte, iš Tverečiaus Šiulgų miško kryptimi išvažiavo 16 stribų, vadovaujamų milicijos vyr. įgaliotinio Kamenščikovo. Švintant, per Šiulgas ir Astraviškių pievas jie priartėjo prie Jaciūnų k. Buvo pranešta, kad čia jau keletą dienų stovyklavo Jono Kamarausko-Karijoto vadovaujamas „skrajojantis būrys“ – apie 60 partizanų. Jie turėjo du kulkosvaidžius. Gyveno išsiskirstę po kaimo trobas. Karijotas buvo kartais net nepateisinamai drąsus, savimi ir savo būrio jėga pasitikintis vadas. „Skrajojančio būrio“ vengė ir stribai, ir net NKVD kareiviai, jam pasirodžius, nestodavo su būrio partizanais į atvirą mūšį, dažnai pasitraukdavo ar pasislėpdavo.

Jaciūnuose daugelis partizanų vilkėjo baltus apsiaustus. Sargyba pastebėjo stribus ir partizanai atidengė ugnį. Penki stribai buvo nušauti, tarp jų Griša Belašinskas iš Apšiūtų. Zenonas Kojelė ir Albertas Šalkauskas (abu iš Raščiūnų) bandė bėgti į mišką, o Jonas Černiauskas iš Tverečiaus pasislėpė kluone. Paimti į nelaisvę aštuoni stribai: Petras Čepulis iš Tverečiaus, Antanas Kojelė iš Raščiūnų, Ignatijus ir Nifodijus Popovai iš Popovkos, Konstantas Savičius iš Pakalniškių (sunkiai sužeistas), Antanas, Zenonas ir Bronius Šalkauskai iš Raščiūnų. Skyrininkus rusus I. ir N. Popovus partizanai čia pat sušaudė. Lietuvius stribus nuginklavo ir paleido.

Po pusvalandžio pasirodė Švenčionių NKVD operatyvinio būrio žvalgyba – 7 kareiviai. Užvirė mūšis, kuris baigėsi Jurkiškės kaimo laukuose. Nušauti 5 kareiviai, vienas paspruko ir nuvažiavo į Kandrotiškę, kur buvo dar apie 60 NKVD kareivių, pranešti apie įvykį. Septintas kareivis pasislėpė Jurkiškės trobose. Atvykus į Jurkiškę kitam NKVD būriui, jo vadui vyr. leitenantui Janiškinui kareivis paliudijo, kad iš Jurkiškėje niekas į juos nešaudė. Tai išgelbėjo kaimą nuo sudeginimo, o vyrus nuo sušaudymo. Karijoto partizanai, susirinkę ginklus, pasitraukė į Antanų mišką. Žuvo vienas partizanas – Bernardas Čepulis iš Grybėnų, jo kūną partizanai išsivežė.

Į Jaciūnus atvyko visas NKVD operatyvinis būrys. Sušaudė kaimo vyrus: Praną Bielinį, Petrą Dervinį, Mykolą Šiaudinį, Dionizą Šimkutį ir Alfonsą Bielinį, o visą kaimą su gyvuliais tvartuose sudegino. Visus kaimo vyrus nušovė ne kareiviai, o iš kluono išlindęs stribas J. Černiauskas. Jau mūsų dienomis vienas iš tragedijos liudininkų Leonas Šiaudinis pasakojo, kad jam tuomet buvo keli metukai. Kai šovė į jo tėvą Mykolą, Leonas jį laikė už rankos. „Iki šiol akyse stovi vaizdas, kaip po šūvio susmuko tėvas, suglebo jo kūnas“, – prisimena L. Šiaudinis.

Vėliau, po kelių metų, Jaciūnų budelį J. Černiauską KGB nuo artimųjų keršto išsiuntė į Lenkiją, kur iki mirties apie 1980 m. jis gyveno kaip Jan Czerniawski. Ten gyvena ir jo sūnus, kuris sakė, kad apie tėvo „žygdarbius“ Lietuvoje pokario metais jis nieko nežino, tėvas nepasakojo.

Tądien nesušaudė Napoleono Kugelevičiaus, netgi leido jam iš namų, prieš juos padegant, išnešti rakandus. Kurį laiką vyr. leitenantas tardė stribus, kuriuos partizanai paleido, N. Kugelevičių bei po mūšio į kaimą atvykusius Dietkauščiznos apylinkės pirmininką Aleksandrą Bagdoną ir Jaciūnų vienkiemio gyventoją Zigmantą Bielinį. Pastaruosius paėmė vedliais ir pėdomis nusekė partizanus iki Kukutėlių k., bet per Erzvėto ežerą, nors jis buvo užšalęs, nesiryžo keltis. Patraukė į Tverečių.

Visi partizanų paleisti stribai NKVD tardytojams sakė, kad jie 1944 m. gruodį stribais tapo tik todėl, kad nenorėjo tarnauti Raudonojoje armijoje, bijojo patekti į frontą. O partizanams pasidavė, nes baigėsi šoviniai. 1945-02-23 visi 5 buvo areštuoti (šeštas, sužeistasis – ne). Buvę stribai atsidūrė Vorkutoje, tačiau po pusantrų metų – 1946-08-05 – byla buvo nutraukta ir visi grįžo namo.

Jaciūnų gyventojai dar gerą dešimtmetį pusbadžiu gyveno pirtyse. Švenčionių milicijos leitenantas Afanasjevas raporte Švenčionių apskr. NKVD viršininko pavaduotojui apie Jaciūnų įvykius tarp kitko rašė: „Manau, kad vyr. leitenantas Janiškinas sąmoningai nepersekiojo banditų…“. Visa tai patvirtinta, kad Jono Kamarausko-Karijoto „skrajojančio būrio“ išties bijojo ne tik stribai, bet ir NKVD kareiviai. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje