Skip to content

Juršėnai

MI informacija

Juršėnų pavardė pakankamai plačiai paplitusi Ignalinos rajone. Manau, kad jų visų ryšį nustatinės dar ilgai. Rajone jie gyveno pakankamai arti vieni kitų, bet dar yra Švenčionių r. su Juršų (Juršėnų) kaimu. Mus domina Ignalinos Juršėnai. Apie Panižiškę Juršėnus detaliai aprašė Romutis Matkevičius. Pirmieji čia buvo Mykolas Juršėnas ir Marijona Sabaliauskaitė (1716–1786). Gausiausią giminės šaką paliko sūnus Mykolas Juršėnas (1740–1788), kuris, vesdamas 1764 m., paliko 6 vaikus (2 sūnus ir 4 dukras), o 1783 m. vesdamas antrąkart Kateriną Medeišytę, kurios tėvai Juozas Medeišis ir Rozalija Rimšelytė buvo iš Bėčionių, susilaukė dar trijų dukterų. R. Matkevičius detaliai aprašė jų likimus, todėl pažiūrėsime,  kur dar gyveno Juršėnai.

Gaureliai. Kaimas tarp Leleikų ir Meškėnų, 12 km nuo Ignalinos. 1854–1859 m. tai buvo didelis kaimas su 8 ūkiais, gyveno 62 žmonės. Lauryno Juršėno (1804 m.) ir žmonos Kristinos Luneckaitės iš Rizgūnų šeima buvo didžiausia kaime (3 sūnūs ir 5 dukros). Jie apsivedė 1832 m. Tuo metu gyveno pasiturinčiai, turėjo ir samdinių. Pasirodo, kad Laurynas atkeliavo iš Žydelių, jo tėvai buvo Jurgis Juršėnas ir Ona Kurpytė. Lauryno sūnus Jokūbas gimė 1840 m. Žydeliuose, likusieji – Gaureliuose. Iš gimusių 10 vaikų išgyveno 8 (Kazimieras, Andrius, Jonas, Anastazija, Kristina, Juozapota, Marijona). Daugiausiai palikuonių paliko Kazimieras Juršėnas (1835–1909) su žmona Juozapota Gimžauskaite iš Pipiriškės. Jiems gimė 11, išgyveno 7, tarp jų – 3 sūnūs (Justinas, Mykolas, Juozas).

Žydeliai. Kaimas greta Gaurelių. Gausiausiai čia gyveno 1970 m. – 103 gyventojai. 1854 m. gyveno 83 katalikai, tarp jų 20 Juršėnų (dvi sodybos). Manyčiau, kad pirmieji čia buvo Jurgis Juršėnas (1756–1829) su Ona Kurpyte iš Antagavės. Jų vestuvės įvyko 1791-03-06 Palūšės bažnyčioje. Iš kur Jurgis atvyko – neaišku, nes Panižiškėje jo tikrai nebuvo. Turėjo 6 vaikus, pas juos irgi buvo gausios šeimos: Gabrys (1793 m.) turėjo keturis vaikus, Baltramiejus (1798–1861)  su Katerina Domaškaite ir Ieva Bulkute – šešis vaikus, Stasys (1810–1877) su Apolonija Domaškaite – šešis. Jų vaikai irgi paliko didelį palikimą. Štai pas Baltramėjaus Justiną 9 vaikai, pas Stasio Jurgį – 8, pas Stasio Joną – 9 vaikai.

Labai įdomi antra Juršėnų linija. Simonas Juršėnas (1755–1807) iš Panižiškės su Mariana Baušyte vaikų neturėjo, o 1782 m.vedęs Marianą Kondratavičiūtė, turėjo sūnų Vincą (1792 m.). Šis sūnus  vedė Marijoną Veličkaitę, kuri nugyveno 90 metų (nors manyčiau, kad 70 m.) ir turėjo 10 vaikų. Vinco sūnus Jonas (1830–1888) su Ieva Mačiulyte turėjo 9 vaikus. Čia vėl susipynė Juršėnų ir Medeišių linija. Jono duktė Anelė Juršėnaitė 1896 m. ištekėjo už Jono Medeišio iš Bėčionių. Šiaip Žydelių Juršėnai dažnai vesdavo Domaškaites, bet buvo ir atvirkščiai. 

Kalviškė. Antanas Juršėnas, Martyno (1799 m.) su žmona Ona Rėksnyte turėjo 7 vaikus, o jo anūkas  Kajetonas Juršėnas (1847–1927) su žmona Domicele Garbauskaite – 11.

Rukšiškė (šalia Zuikų). 1854 m. čia gyveno 35 žmonės, bet Juršėnų dar nebuvo. Pirmasis iš Juršėnų čia apsigyveno Juozas. Pagal dokumentus, jis turėjo tris žmonas: Rozaliją Petkūnaitę (1874–1900), Oną Brukštaitę ir Oną Pelenytę (1884–1938). Manyčiau, kad Brukštaitė ir Pelenytė yra vienas asmuo, neaišku tik kodėl vaikų Juozo, Gabrio ir Marijonos gimimo metrikose nurodyta, kad jų motina Ona Brukštaitė. Tad Juozas su 2 ar 3 žmonom turėjo devynis vaikus. Juršėnai gyveno Rukšiškėje ir tarpukaryje.

Vėlionys. Čia Petrui Juršėnui su Jule Lazuskaite 1874–1882 m. gimė 3 sūnūs ir dukra, o su Jule Karklyte 1888–1896 – dar 3 sūnūs ir 2 dukros. Aišku, kad tai ta pati moteris, bet valdininkų dėka sulietuvinta.

Kur dar gyveno Juršėnai? Labai įdomūs keli dokumentai. Štai Mykolui Juršėnui su Kristina Daugėliškyje gimė Simonas (1740 m.), Magdalena (1745 m.) ir Martynas (1747 m.). Labai tikėtina, kad Simonas yra Panižiškės, Gaurelių ir Žydelių linijų pradininkas, o Martynas – Kalviškės linijos. Kitas įrašas rodo, kad Mykolui Juršėnui su Konstancija 1747 m. Ceikiniuose gimė Kristina. Gimimo datos rodo, kad tai skirtingi Mykolai.

Juršėnai skirtingais laikotarpiais gyveno Zuikose, Pakryžėje, Šilinėje, Strazdiškėje, Girminiuose, Kalviasalyje ir kitur. Įdomiausia tai, kad mano sutiktas seniausias įrašas byloja, kad Mykolas Juršėnas iš Šiulėnų 1720-01-19 vedė Zofiją Strazdaitę iš Saulių. Išvada aiški: dėl visko kalti Mykolai Juršėnai. Reikia vykdyti jų paiešką.

Pastaba. Atsiprašau už galimus neteisingus vietovių pavadinimų rašymus. Pavadinimai kartais pateikiami pagal to meto jų pavadinimus dokumentuose. Kiti straipsniai bus apie Kirkų, Kovalevskių, Mačiulių, Makmavičių, Martinkėnų, Medeišių, Oginskų, Ozarinskų gimines.   

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *