Skip to content

Didumas to, kas mumyse iš meilės auga ir gerumo

Mamertas KRAPAUSKAS

Neseniai Ignalinos viešoji biblioteka surengė susitikimą su Jungtinių Tautų organizacijos UNICEF Lietuvos vykdomąja direktore Jovita Majauskaite ir jos nuolatine pagalbininke aktore Virginija Kochanskyte, šios organizacijos Geros valios ambasadore. Šios dvi viešnios susitikimo dalyviams atskleidė savo veiklos paslaptis. Labiausiai visus sudomino tai, kad šiai tarptautinei organizacijai vadovauja ignalinietė Jovita. Todėl jai teko atsakyti į daugelį klausimų, papasakoti, kaip ji tapo šios organizacijos Lietuvoje direktore.

Augau Ignalinoje

J. Majauskaitė sakė, kad jos vaikystė prabėgo su tėvais Vytautu ir Regina bei jaunesne sesute Donata Ignalinoje. Visa šeima daug sportavo, keliavo po savo kraštą ir Lietuvą, grybavo, uogavo, šeima buvo draugiška ir veikli.

Baigusi vidurinę, ilgai mąstė, kuo būti. Dar besimokant, labai norėjo tapti vaikų gydytoja. Bet kai atėjo apsisprendimo metas ir pasitarusi su tėvais, nutarė stoti į Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą Vilniaus universitete. Daug ir kruopščiai rengėsi, savarankiškai, padedant mokytojai, mokėsi anglų kalbos. Pastangos buvo apvainikuotos – Jovita įstojo.

Jauniausia UNICEF vadovė

Dar studijų laikais, ypač magistratūroje, Jovitos gebėjimus pastebėjo rajono meras Bronis Ropė, tuomet vadovavęs ir Lietuvos savivaldybių asociacijai. Jis merginą pakvietė dirbti savo padėjėja. Pasak Jovitos, tai buvo pirmasis ir puikus jos vadovas, kuris daug ko išmokė, kartu aplankė ne vieną šalį. Tačiau baigėsi B. Ropės kadencija ir jai teko ieškoti kito darbo. Tuomet ir surado skelbimą, kad UNICEF Lietuvoje ieško koordinatoriaus. Merginą sudomino šis skelbimas, todėl ji nusiuntė savo gyvenimo aprašymą ir, įveikusi atranką, buvo priimta į darbą. Po poros metų Jovita tapo jau organizacijos vykdomąja direktore, nors jai tuomet buvo tik 25-eri. Ji ir dabar šioje tarptautinėje organizacijoje yra jauniausia vadovė. Kad nenuviltų, jai teko daug ir kantriai dirbti ir mokytis.

Pasak J. Majauskaitės, tėvai nuo vaikystės skiepijo jai užuojautą skurstantiems žmonėms, ypač vaikams. Keliaujant po įvairias šalis, ta užuojauta tik stiprėjo. Mergina sako, kad vykdant labdaringas misijas ji kartais sulaukianti priekaištų, neva UNICEF daugiau turėtų rūpintis Lietuvos skurstančiais vaikais. Jovita su tuo sutinka ir sako, kad jos organizacija rūpinasi ir mūsų šalies vaikais, nemažai UNICEF paramos atitenka ir jiems. Bet keliaudama po Azijos, Afrikos ir Europos šalis, mato, kad kai kur vaikų padėtis tiesiog tragiška, nes jų mirtingumas dėl maisto stygiaus ir ligų yra kelis kartus didesnis, nei išsivysčiusiose šalyse.

Afrikoje su olimpiečiais

Prieš trejetą metų keliaudama po Sieros Leonės, pačios skurdžiausios pasaulio šalies platybes kartus su olimpiečiais Jevgenijumi Šuklinu iš Visagino, Evaldu Petrausku ir TV3 žinių vedėja Renata Šakalyte, buvo sunku patikėti, kad XXI a. iš bado ir nuo ligų miršta žmonės, ypač vaikai. Toje šalyje gyvena 6 mln. gyventojų, kurių pusė – vaikai. Čia kasmet nuo nesunkiai pagydomų ligų, nešvaraus geriamojo vandens bei maisto stygiaus miršta apie 40 tūkst. nesulaukiančių savojo penktojo gimtadienio vaikų. Panašią situaciją Jovitai teko matyti ir Vietname, Kambodžoje, Taityje, Tanzanijoje ir kitose vargingai gyvenančiose šalyse, kurių pasaulyje dar daug. 

Kai Jovita įsidarbino UNICEF ir tėvai pamatė, kokį pavojingą darbą pasirinko dukra, ne kartą bandė ja įkalbėti trauktis iš jo. Tačiau po kurio laiko suprato, koks prasmingas jos darbas, tėvų požiūris pasikeitė ir dabar jie žavisi Jovitos atliekama misija.

Sirgo maliarija

Tėvus labai sukrėtė žinia, kad Jovitai sugrįžus iš Siera Leonės, ji susirgo maliarija. Teko gydyti šią pavojingą ligą. Bet ir po šio atvejo dukra tėvus įtikino, kad jos gyvenime niekas nesikeis, jai šis darbas patinka, tai jos tarsi gyvenimo pašaukimas. Nugalėjusi maliariją, Jovita dabar atsargesnė, naudojasi įvairiomis apsaugos priemonėmis, bet be šio darbo savęs neįsivaizduoja. Juk atverti širdį kitiems – didelė Dievo dovana ir suteikta jai palaima.

P. S. Rašinio pavadinime – Justino Marcinkevičiaus žodžiai.

Nuotraukos autoriaus ir iš J. Majauskaitės asmeninio albumo

Apie UNICEF

Manau, kad toli gražu ne visi žino apie Jungtinių Tautų įkurtos tarptautinės organizacijos UNICEF veiklą ir tikslus. Ji Lietuvoje ėmė veikti ką tik atkūrus šalies Nepriklausomybę. Pirmoji šios organizacijos misija buvo padėti tūkstančiams Lietuvos vaikų užtikrinti sveiką ir laimingą vaikystę, apsaugoti juos nuo smurto ir išnaudojimo bei įvairių ligų grėsmės. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir iš šalies gavėjos tapus šalimi donore, UNICEF išplėtė savo mandatą, pakviesdama Lietuvą stoti greta pasaulio valstybių ir padėti nuo skurdo ir ligų kenčiantiems pasaulio vaikams, ypač Afrikoje. Tad Lietuva vis garsiau ir aktyviau pradėjo kviesti visuomenę, verslo bendruomenę, taip pat Vyriausybę prie pasaulinių UNICEF vaikų projektų įgyvendinimo. Turimais duomenimis, ši organizacija yra išgelbėjusi daugiau vaikų gyvybių, nei kuri kita humanitarinė organizacija pasaulyje. Kai kuriuos šios organizacijos projektus globojo Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Dėl projekto „Už kiekvieną vaiką“, Prezidentė į Lietuvos žmones kreipėsi žodžiais: „Mieli geros valios žmonės, geri darbai padeda išgelbėti gyvybes ir įkvepia kitus atverti širdį. Šiandien jau galime didžiuotis būdami lietuviais, kurie dovanoja viltį viso pasaulio vaikams. Galime didžiuotis, kad pasaulį stebiname ne tik sporto laimėjimais, bet ir savo gerumu. (…)“

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje