Su šia gimine susidūriau tirdamas Medeišių medį. Stasys Medeišis (1789–1863) vedė Liuciją Švedraitę iš Poviliškės. Gimstant vaikams, atsirado nesutapimai. Kai kurie vaikai gimė Liucijai Švedraitei, kiti Liucijai Kovalevskai. Liucija mirė kaip Kovalevska. Kadangi haremų Lietuvoje nebuvo, tai reikia manyti, kad tai tas pats asmuo. Kodėl tos pavardės pynėsi, atsakymo nesuradau. Matyt ryšys tarp tų giminių buvo, todėl ir patyrinėjau, kur Kovalevskiai gyveno. XX a. valdininkai tą pavardę įvairiai vartė. Manyčiau, kad dažniausiai šios giminės atstovai vadinami Kovalevskiais, Kavaliauskais ir Kalviūnais. Į Kalviūnus daug kam pavardės buvo keičiamos 1944 m., dauguma tapo Kavaliauskais. Atsiprašau tuos, kurių pavardes rašau ne taip, kaip jų pavardė rašoma šiandien.

Seniausias įrašas sako, kad Kristinos Kovalevskos iš Padysnio 1739 m. vestuvėse liudininku buvo Mykolas Kovalevskis iš Grybėnų (10 km nuo Kazitiškio). 1795 m. surašyme sakoma, kad Grybėnuose gyveno Kristupas Kovalevskis (1752–1802) su sūnumis Pranu (1765 m.), Mykolu (1775 m.) ir Dominyku (1780 m.) bei jų šeimomis. Mykolas su žmona Marijona Sveikauskaite turėjo vaikus: Kristupą (1804 m.), Juozą (1806 m.), Justiną (1813 m., 1844 m. jis vedė Oną Kardelytę iš Juodalaukio), Vincą ir Domicelę.

Gausiausiai Kovalevskiai gyveno Garbūnuose (prie Zuikų). Čia Vladas Kovalevskis (1790–1856) su Marcele Martinkėnaite turėjo vaikus: Joną, Povilą (1821–1891), Petrą (1835 m.), Antaniną (1837 m.), Brigitą (1840 m.), Agotą (1845 m.), Feliciją, Juzefą ir Uršulę. Jonas vedė Kristiną Kerpšaitę ir susilaukė 7 vaikų. Povilas vedė Marcelę Garbauskaitę ir turėjo 3 vaikus. O Povilo sūnus Liudvikas Kovalevskis (1855 m.) 1877 m. vedė Ievą Martinkėnaitę iš Papravalės ir turėjo 6 vaikus. Žmonai mirus, 1892 m. vedė Grasildą Oginskaitę iš Bėčiūnų ir susilaukė dar 9 vaikų. Matyt tai ir lėmė gausą Kovalevskių giminę Garbūnuose. Gausi buvo ir Jono Kovalevskio (1855–1911) su Terese Martinkėnaite šeima (11 vaikų). Štai 1944.m. Garbūnuose Gyveno Justinas Kalvinas-Kavaliauskas (1909 m.) su žmona Anele Juršyte ir vaikais Jonu, Algirdu, Juozu ir Stase. Kazimieras Medeišis (1861 m.) iš Bėčionių vedė Petro Kovalevskio ir Marijonos Veličkaitės dukrą Oną (1871–1952), gyveno Guriuose prie Bėčionių. Jaunas būdamas, dirbo Rusijoje geležinkeliečiu. Nelaimingo atsitikimo metu jam buvo nutraukta ranka. Rusijoje jis ją ir palaidojo. Lietuvoje susilaukė 10 vaikų.  1891 m. kaime buvo trys Kovalevskių ūkiai, 1902 m. jau keturi, o 1906 m. – 5 ūkiai. Žinant, kad viename ūkyje gyveno viena ir daugiau šeimų, galime matyti, kad kaime gyveno daug Kovalevskių.

Kur dar gyveno Kovalevskiai? 

Audariškėje (Daugėliškio parapija, kaimas jau išnykęs) gyveno Andrejus Kovalevskis (1715–1801) , turėjo sūnų Jokūbą (1750 m.). Daniuševe (gal Dainiškėje, 16 km nuo Kazitiškio) gyveno du broliai Kovalevskiai: Vincas (1791 m.) ir Simonas (1779 m.). Abu atkeliavo į šį kaimą iš kitur.

Gaureliuose Stasys Kovalevskis 1790 m. vedė Kristiną Patejūnaitę iš Prociūnų (1 km. nuo Kačergiškės), persikėlė į Prociūnus, kur jų sūnus Ignas (1807 m.) 1837 m. vedė Rozaliją Krūminytę iš Ožionių.

Pagurbėje (9 km nuo Kazitiškio) 1795 m. gyveno Juozo Kovalevskio sūnų Mataušo (1755–1798) ir Kristupo (1745–1796) šeimos.

Pipiriškėje (Ignalinos sen.) 1944 m. gyveno Ignas Kalviūnas (1894 m.) su žmona Ona Juršyte ir vaikais: Romualdu, Vladu, Konstancija, Brone, Broniumi ir Povilu.

Atrodo, kad šiame krašte Kovalevskiai gyveno ir apie Kazitiškį, Daugėliškį. Manyčiau, kad padirbėjus porą metų, tą ryšį nustatyti galima.       

Pastaba. Atsiprašau už galimus neteisingus vietovių pavadinimų ir pavardžių rašymus. Kartais pavadinimai  pateikiami pagal to meto jų pavadinimus dokumentuose. Gali būti neatitikimai datose. Kiti straipsniai bus apie Mačiulių, Maknevičių, Martinkėnų, Medeišių, Oginskų, Ozarinskų   gimines.