Vargšą Lietuvos jaunimą visokios bėdos užgriuvo. Štai vienas sudėtinguosius vidurinius mokslus bebaigiantis nesubrendėlis skundėsi: darbo nėra, į aukštąją įstoti nebebus įmanoma, dar į šauktinius ims – belieka bėgti iš tokios šalies.

Iš tikrųjų, bloga valstybė, kurioje jaunuolis, baigęs vidurinę, darbo negali rasti. Jeigu tėvai ne viršininkai ir į kokią tarnybėlę popieriukų kilnoti neįtaiso, niekur daugiau „gero“ darbo negali rasti. „Geras“ darbas – tai toks, kuriame dirbti nereikia, o algą „gerą“ moka. O visur kitur darbdaviai reikalauja, kad ką nors konkretaus mokėtum daryti. Matote, specialisto jiems reikia.

O kaip vargšas abiturientas galės specialybę įsigyti, jeigu valdžia sugalvojo kažkokį minimalų stojimo į aukštąją mokyklą balą įvesti? Įsivaizduojate, reikalaus, kad stojantysis bent vieną balą turėtų, kitaip tariant, būtų išlaikęs bent vieną valstybinį brandos egzaminą.

Ką dabar reikės daryti visiems idiotams, kurie iki šiol laimingai įsigydavo diplomą? Juk kai kuriose kolegijose net į valstybės finansuojamas vietas buvo priimami „studentai“, mokykloje neišlaikę nė vieno valstybinio brandos egzamino.

Na, galima sakyti, čia juk kolegijos, jų diplomas – apskritai beveik tuščia vieta. Į perkamas, oficialiai – į valstybės nefinansuojamas vietas M. Riomerio universitetas iki šiol priimdavo ir visiškus nemokšas.

Tiesa, yra vilties, kad šis universitetas nusikalstamiems valdžios užmojams nepaklus ir jokių balų neįvedinės. Universiteto vadovai aiškina, kad taip būtų pažeista vaikučių konstitucinė teisė į mokslą.

Gal veikiau – ne į mokslą, bet į diplomą. Bet, žinant, kaip pas mus tokie reikalai sprendžiami, gali būti nutarta, kad diplomas svarbiau už visus mokslus, kad ne į žinias reikia žiūrėti, o į popierių. Turi diplomą – gali, sakysim, žmones gydyti, ir koks kieno reikalas, kiek tu už tą diplomą sumokėjai. Juk kas gali paneigti, kad universiteto dėstytojams už kiekvieną „sėkmingai“ išlaikytą egzaminą nereikia susimokėti.

Tad svarbiausia mūsų aukštosiose – ne žinios, o pinigai. Turi pinigų – tampi diplomuotu specialistu. Neturi – tavo bėda.

Gal šiek tiek perdedu, gal tokių žinias pirkusių gydytojų ne tiek daug, gal jiems žmonių gydyti nereikia – gal jiems skyrių vedėjų vietų pakanka. Juk „riomeris“ gydytojų neruošia. Užtat ruošia ekonomistus, filosofus, psichologus, pedagogus, politikus, teisininkus… visų net neišvardinsi.

Kaip jums mūsų valstybės ekonomika patinka? Kaip jums mūsų politikai? O psichologai ir pedagogai?

Kita vertus, o kodėl pedagogus reikėtų peikti? Sakykit, kaip į savo darbą gali žiūrėti mokytojas, jeigu jis žino, kad jo mokinys vis vien įstos į aukštąją ir taps specialistu, nesvarbu, ar tu jį kruopščiai mokei, ar visai nemokei, ar tas mokinys mokėsi, ar nesimokė…

Ką daryti valdžiai? Jai belieka rūpintis, kad diplomuoti specialistai turėtų darbo. Kadangi daugumai tokių „specialistų“ darbo duoda valstybė, ji ir stengiasi. Štai dabar sugalvota darželių nelankančius vaikučius priverstinai pradėti mokyti nuo 6 metų. Kadangi darželių trūksta, jie bus mokomi mokyklose. Valio! Naujai kepami pedagogai turės darbo, nesvarbu, kad šiaip mokinių mažėja.

Vaikams iš to naudos, žinoma, jokios nebus, nes pirmos klasės programų niekas keisti nesiruošia. Užtat yra rūpestis žmogumi. Bent „mokyti“ žmonės nebus bedarbiai. Tik jeigu tikrai bus įvestas privalomas minimalus stojimo balas – ar vienas universitetas sugebės visus diplomais aprūpinti, ar visiškiems tinginiams arba žiopliams tikrai po vidurinės reikės juodo darbo ieškotis?