Skip to content

Signataro gyvenimas šaržuose ir nuotraukose

Kovo 11-osios išvakarėse Krašto muziejuje atidaryta Nepriklausomybės Akto signataro, buvusio Seimo pirmininko ir pavaduotojo, kraštiečio Česlovo Juršėno karikatūrų, draugiškų šaržų ir fotografijų paroda. Visi vaizdai buvo sukaupti daugiau nei per 23-ejus darbo metus Seime. Kai signataras dar dirbo Seimo pirmininku, teko lankytis jo kabinete Seimo rūmuose. Kiekvienam svečiui Č. Juršėnas būtinai parodydavo ir jo karikatūrų bei šaržų parodą, kuri buvo gausi ir turtinga. Ši paroda daug mažesnė, ji buvo parengta prieš dvejus metus, signataro 75-mečio proga. Šiemet kraštiečiui, kaip jis pats sako, jau bus „dviejų dalgių jubiliejus“ arba 77-eri. Renginį kanklių stygų virpinimu pradėjo Dovilė Mikalauskaitė. Įžanginį žodį, skirtą Laisvės 25-mečiui, padarė muziejaus darbuotoja Marija Kirkienė. Po to „atskleisti parodos gimimo paslaptis“ pakvietusi signatarą, pirmiausia jo klausė, ką jam reiškia Kovo 11-oji? Č. Juršėnas, padėkojęs už idėją Ignalinoje surengti jo parodą, sakė:

„Ką man reiškia ši diena? Ji svarbiausia mano gyvenime. Nors yra ir kitų svarbių datų. Štai su savo žmona gyvenu 54-erius metus, todėl 1960-12-17, mano vestuvių diena, man taip pat svarbi. Bet imant istoriškai, svaresnės dienos signatarų ir ne tik jų gyvenime – nėra. Mes tądien tapome savimi. Mes patys pradėjome tvarkytis. Geriau ar blogiau – kitas klausimas. Mes patys savo likimą paėmėme į savo rankas. Tie 25-eri metai praėjo, kaip viena diena. Žvelgiant į tą ketvirtį amžiaus matome, kad nežiūrint visų sunkumų, klaidų ir pralaimėjimų, mes gerokai pažengėme į priekį. Turim savo valstybę – demokratinę ir nepriklausomą, įsitvirtinome tarptautinėje bendruomenėje. Dabar mūsų padėtis pasaulyje geresnė, negu buvo bet kada. Net Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, kai Lietuva buvo nuo Baltijos iki Juodosios jūros, valstybės padėtis buvo blogesnė. Tuomet LDK supo daugybė priešų, kurių kiekvienas buvo pasiruošęs „atkąsti“ gabalą valstybės. Žinoma, ne viską pavyko padaryti. Aš visada sakau: jeigu kas blogai, aš pirmas kaltininkas. Nors kita politinė srovė klaidų padarė daugiau, negu mūsiškė, bet aš sąžiningai sakau: jeigu aš tiek metų dirbau ir nesugebėjau įtikinti savo kolegų, kad negalima taip daryti, nesustabdžiau žalingų žingsnių, reiškia ir aš kaltas.

Dėkoju likimui, kad 1990 m. vasario 24 d. buvau išrinktas į tuometinę Aukščiausiąją Tarybą, kuri ir paskelbė, atstatė, atkūrė Lietuvos nepriklausomybę. Čia svarbiausias dalykas. Todėl nepailsiu dėkodamas, kad tuomet ir po to dar kelis kartus išrinkote mane į Seimą. Ačiū Jums! O aš Ignalinai ir Švenčionims stengiausi atsilyginti konkrečiu darbu. Kad šiandien Ignalina gražesnė, manau, kad ir aš prie to pirštą esu pridėjęs.

Dabar apie parodą. Štai čia yra diplomas, liudijantis rekordą mano buvimą Seime. Manęs jau niekas nepralenks. Gal ir kiti surinks tuos 23-ejus metus, tačiau nė vienas nebus signataru. Ir Pirmoje Respublikoje, tarpukario Lietuvoje, nebuvo nė vieno Seimo nario tiek dirbusio“.

Č. Juršėnas nuosekliai apžvelgė visą parodą, pakomentavo daugelį nuotraukų ir šaržų. „Štai čia pirmą kartą, dar tarybiniais laikais, į konferenciją buvo pakviestas disidentas Antanas Terleckas (beje, mūsų kraštietis iš Krivasalio, Linkmenų sen. – red. past.), štai čia stoviu apsimuturiavęs šaliku 1991 m. sausį. Saugojau gerklę, nes tuomet ir Seimo rūmuose buvo šalta“, – pasakojo svečias..

Įdomus epizodas su popiežiumi Jonu Pauliumi II Seimo rūmuose 1994 m. rugsėjį. Tarp piešinių yra Č. Juršėno portretas, kai jam buvo 7–8 metai. Jį nupiešė pas Juršėnus nakvoję pabėgėliai iš Baltarusijos. Karikatūros ir šaržai taip pat kiekvienas turi savo istoriją. Dauguma jų kadaise spausdinti Lietuvos aido“ ir „Lietuvos ryto“ laikraščiuose.

Svečią sveikino, dėkojo už apsilankymą ir įteikė gėlių ir dovanų rajono meras Henrikas Šiaudinis, muziejaus direktorė Vida Beržinienė, Ignalinos ir Švenčionių bendrapartiečiai.

Paroda krašto muziejuje bus eksponuojama iki balandžio 24 d. Užsukite.

Autoriaus nuotr. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje