Praėjusį savaitgalį rinkimų linksmybės Lietuvoje baigėsi. Ir vėl kai kam tai buvo proga parduoti savo balsą. Matote, kaip valdžios siekiantiems euro įvedimas atsirūgo: sakė, kad niekas nebrangs, o šiemet balsai kainavo bent dvigubai brangiau, negu per ankstesnius rinkimus. Kas uždirbo, o kas ir pradirbo.

N, o tiems, kurie balsų nepardavinėjo arba kurių balsams pirkėjo neatsirado – tiems tik beliko žiūrėti, kas kur į valdžią ateina: kur didesni pažadukai, o kur mažesni.   

Ignalinoje mes visą valdžią jau prieš dvi savaites turėjome. Ir tarybą išsirinkome, ir merą – pirmą kartą ir iš pirmo karto. Pasikeitimų, gali sakyti, jokių: valdžioje vėl liko valstiečiai, ir tai jau taip visiems įprasta, kad net amžinasis Vaigauskas, apie mus kalbėdamas, pridėjo: Ignalinoje kaip visada.

Atrodo, visi Ignalina jau stebėtis nustojo. Na, tik retkarčiais dar gali išgirsti: nejaugi jūs nenorite, kad geriau būtų?

Čia kaip kas gerumą supranta. Bent jau aš, už artimiausią valdžią balsuodama, pasvarstau, kokia man iš to nauda bus, geriau bus ar blogiau, jeigu balsuosiu ne už tuos, o už kitus. Tiesiai sakant: ką iš to turėsiu.

Na, aš manau, kad aukščiausia Lietuvos valdžia apie viską galvoti turi, o vietinė – apie tą žmogų, kuris šalia. Jau kiek kartų kiekviena proga kartoju: važiuoji žiemą per Lietuvą, ir matai: beveik visur keliukai į sodybas užpustyti, įvažiavai į mūsų rajoną – be jokio vargo iki kiekvienos sodybos nueisi.

Vasarą irgi: aplinka visur sutvarkyta, paežerės nušienautos, kapinaitės irgi. Ir pačioje Ignalinoje gėlės iki pat rudens žydi. Turbūt visiems teko girdėti, kad tai viename rajone pinigų tvarkymuisi pritrūksta, tai kitame. Man tai tokiais atvejais negeros mintys kyla: matyt, ten viską išvagia. Na, gal ne taip, gal tiesiog nukombinuoja.

Nežinau, kaip kitiems, bet man to iš vietinės valdžios beveik ir pakanka, nes kol žmogus pats kruta, susitvarko, jeigu jam niekas netrukdo. Dar išgirsti, kad tai vienam, tai kitam valdžia, tai yra, seniūnas, malkas susitvarkyti padėjo, dar ką nors patvarkė, ir galvoji: kai visai krutėti nebegalėsi – ir tau padės.

Gal kas papriekaištaus, kad nematau, kokie dideli projektai Ignalinoje vykdomi, ir sveikatai, ir sportui. Girdi, kiti rajonai mums to pavydi. Sutinku, kad ir sportas gerai, bet čia tegul jaunesni džiaugiasi. O aš džiaugiuosi, kad poliklinikoje tvarka, kad vis sužinai – tai vienokia, tai kitokia nauja aparatūra atsirado, dar ir druskomis pradėjo gydyti. O juk ne be valdžios pagalbos visa tai darosi. Tegul moterėlės ir pajuokauja, kad tų druskų ir pačios pakankamai turi, bet vis tiek – domisi, gal tos kitos druskos padės…

Neprieštarausiu, kitos partijos žadėjo dar daugiau padaryti, ypač kai gavo progą į televiziją išlįsti. Bet, matyt, valdžios troškimas politikams protą sumaišo: kai daug ir gražiai žadėdami, jie pradeda menkinti viską, kas ne jų padaryta, žmonės jais nebetiki. O čia dar vienos partijos vadukas pradėjo per spaudą aiškinti, kad Ignalinoje visokie vadovai savo kėdėse pernelyg ilgai užsisėdėjo, juos reikia pakeisti, ir tada viskas bus daug geriau. Ir kai jų partija ateis į valdžią, taip ir padarys.

Gražiai skambėjo, bet tik štai kokia bėda: ta partija tarsi užmiršo, kad laikai nebe tie, kaip tada buvo, kai ji valdė, kad dabar vadovais tampa tie, kurie konkursus laimi. O gal ir neužmiršo, tik ketino tokius konkursus surengti, kad saviškiams darbo atsirastų. Na, kas už tokius gali balsuoti? Nebent tik tie, kurie tikisi gerų vietų…

Tad pas mus viskas liko, kaip buvę. Ir meras tas pats liko. Mano nuomone, tai čia gal ir be reikalo pinigai į balą išmesti buvo. Bet juk tik apie Ignaliną galiu sakyti. Kaip ten kitur Lietuvoje – nesuprasi. Bet gal ir nereikia. Svarbiausia – pas mus ramu. Kartais žmogui to labiausiai reikia.