Kai apie problemą prabyla atitinkamą padėtį visuomenėje užimantis žmogus, akimirksniu problema įgyja mąstą bei svarbą. Kai ta pati problema ištariama mirtingojo lūpomis, ji dažniausiai tyliai blanksta blanksta kol išnyksta beribėje erdvėje. Problema, kurią iškėlė eiliniai mirtingieji iš mūsų rajono, besigydantys Visagino ligoninėje, greičiausiai net nebūtų išgirsta, jei prieš kurį laiką nebūtų drebėjusi visos šalies žiniasklaida dėl labai jau giminingos problemos, kurią tada iškėlė tuometinė Visagino merė Dalia Štraupaitė.

Prieš keletą mėnesių tada piktnaudžiavimu tarnyba įtarta tuometinė Visagino merė Dalia Štraupaitė, savaitę laikyta Šiaulių tardymo izoliatoriuje, susirgo plaučių uždegimu ir atsidūrė ligoninėje. Šalies žiniasklaida mirgėjo straipsnių ir rašinių gausa, kuriuose teigiama, jog įkalinimo įstaigos sąlygomis pasibaisėjusi politikė teigianti išgyvenusi tikrą košmarą, o viena iš problemų – pasibaisėtinos higienos sąlygos. 

Į redakciją besikreipę gyventojai stebėjosi, kodėl taip aršiai visi kovoja už valdžios atstovų teises, o štai eiliniams gerai taip, kaip yra. Kur problema? Traukiniais į Visagino ligoninę dėl tyrimų ar konsultacijų važiuojantys Ignalinos rajono gyventojai susiduria su labai nesmagia problema – Visagino Geležinkelio stoties tualetu. Nors pati stotis gražiai renovuota ir sutvarkyta, viduje šilta ir jauku, tačiau tualetas yra tik… lauke – kaip kaime pas močiutę. Gyventojų teigimu, tai labai nepatogu. Ypač žiemą. „Kas jau kas, bet Visagino miesto merė turėtų šią problemą suprasti ir pasistengti pasirūpinti ne tik savo gyventojais, bet ir atvykstančiais svečiais. Apie tualeto būtinumą, reikšmę ir reikalingumą tai gal jau nereikia aiškinti“, – svarsto Evaldas, Liucija ir Ona.

Vargu ar teisinga visą atsakomybę suversti ant merės pečių. Gal nepastebėjo, kad Geležinkelio stotyje, esančioje atokiau nuo miesto, ne viskas taip , kaip turėtų būti – juk tiek gėlynų mieste reikia sutvarkyti.

Kita vertus, Geležinkelio stotimi ir jos prieigomis, matyt, turėtų pasirūpinti ir patys UAB „Lietuvos geležinkeliai“. Juk tai ir jų garbės ir prestižo reikalas. Apsilankę Visagino Geležinkelio stotyje sužinojome, kad ir ten dirbantys darbuotojai taip pat naudojasi tuo pačiu lauko tualetu. Beje, ten švaru ir tvarkinga, bet… Pasak tuo metu dirbusios Galinos Mirbabajevos, visi darbuotojai, užrakinę kasą, ir šaltuoju metų laiku, ir tamsiu paros metu eina į lauką apie 20 m iki tualeto, kartais gal net rizikuodami būti išgąsdinti ne pačių kultūringiausių keliautojų. Sužinojome ir tai, kad per dieną vidutiniškai pravažiuoja apie 100 keleivių, o savaitgalį – nuo 200 iki 300 keleivių, tad apie tualeto reikalingumą, matyt, neverta net kalbėt.