Skip to content

Paminėtos paskutinio partizano žūties metinės

MI informacija

Seime paminėtos kovotojo už Lietuvos laisvę, paskutinio Aukštaitijos partizano savanorio Antano Kraujelio žūties 50-osios metinės. Jis gyvenimą paskyrė kovai su sovietų okupantais, veikė kaip partizanų ryšininkas. Vėliau buvo Vytauto apygardos partizanas, slapyvardžiu Pabaisa, Siaubūnas. Už informaciją apie A. Kraujelį buvo siūlomos premijos, jį likviduoti sutelktos didelės saugumiečių pajėgos.

1965 m. kovo 17 d. per KGB kariuomenės operaciją apsuptas sodyboje A. Kraujelis nusišovė, prieš tai sunaikinęs partizanų dokumentus. Iki šiol nežinoma jo palaikų vieta. Atkūrus nepriklausomybę, A. Kraujelis pripažintas kariu savanoriu, jam suteiktas vyr. leitenanto laipsnis, po mirties apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu.

„Jis buvo karys, kuris iki paskutinės savo gyvenimo minutės laikėsi duotos priesaikos. Tai jis turi būti mums ir mūsų jaunimui pavyzdžiu, kaip žmogus, įsipareigojęs ginti tėvynę, išėjęs labai jaunas į partizanų gretas iki pat gyvenimo pabaigos, o 17 metų būti vienišam kovotojui tai nebuvo lengva. Jis išlaikė partizano statusą“, – sakė Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Birutė Burauskaitė.

Tarzanas išsilaikė iki 1986 m.

Nors A. Kraujelis laikomas paskutiniu Aukštaitijos partizanu, paskutinis, nepasidavęs, nedemaskuotas ir miręs sava mirtimi 1986 m. žiemą su ginklu rankoje buvo Stasys Guiga-Tarzanas, nuo 1952 m. gyvenęs Činčikų k. sodyboje Švenčionių r., netoli mūsų rajono ribos.

Stasys Guiga-Tarzanas gimė 1920 m. Mėžionėlių k. Buvo Šaulių sąjungos narys. 1944 m. liepą įstojo į LLA Tigro rinktinės Adolfo Grigonio-Paberžio būrį. 1952 m. vasario 10 d. kautynėse su čekistais Pastovių r. Rinkionių apylinkėje (dabar Gudija), žuvo būrio vadas, Tigro rinktinės štabo viršininkas A. Grigonis-Paberžis, partizanai Pranas Grigonis-Ąžuolas ir Bronius Laurukėnas-Uosis. S. Guiga prasiveržė iš apsupties (tris paras vien su baltais apatiniais pragulėjo sniege medžio išvartoje), pasitraukė ir beveik visą laiką slapstėsi Onutės Činčikaitės sodyboje Činčikų k. Ji, beje, kolūkyje dirbo melžėja ir buvo apdovanota Lenino ordinu. Už partizano slapstymą Nepriklausomybės metais O. Činčikaitė apdovanota lietuvišku ordinu.

S. Guiga O. Činčikaitei naktimis padėdavo dirbti įvairius žemės ūkio darbus, taisė žemės ūkio padargus, meistraudavo naujus. 1986 m. peršalęs šaltame tvarte susirgo plaučių uždegimu. O. Činčikaitei dėl konspiracijos negalint pakviesti gydytojo, mirė. Partizano palaikai buvo slapta palaidoti šalia kaimo augančiame Nevieriškės miškelyje, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę – perkelti į Švenčionėlių kapines. 1994 m. pastatytas ir atidengtas skulptoriaus Romo Kazlausko ištašytas antkapinis paminklas. Stasys Guiga-Tarzanas – paskutinis, ilgiausiai, iki pat 1986 m., išsislapstęs Lietuvos partizanas. Kaip matyti iš išslaptintų KGB Švenčionių r. skyriaus ataskaitų, saugumas jo ieškojo iki pat 1990 m. po visą Rusiją, Kaukaze, o jis visąlaik gyveno už 5 km nuo Švenčionių.

2000 m. gegužės 8 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos Prezidento 2000 m. gegužės 15 d. dekretu jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius) (po mirties).

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje