Skip to content

Martinkėnai

MI informacija

Viena iš labiausiai paplitusių pavardžių Ignalinos, Palūšės, Vidiškių ir Kaltanėnų parapijose yra Martinkėnai. Jų yra gausu ir kituose Lietuvos regionuose. Štai ir Ignalinos krašto enciklopediniame žinyne paminėti gydytojas Gediminas Martinkėnas (1936 m.) iš Strigailiškio ir Vilniaus krašto švietėjas Vincas Martinkėnas (1907 m.) iš Ignalinos. Sudėtinga rašyti apie šią giminę, nes archyve turiu apie 2000 skirtingų Martinkėnų ir teks apsiriboti tik kai kuriais faktais.

Man teko ieškoti Kristinos Martinkėnaitės, gimusios XVIII a., ištekėjusios už Tamošiaus Rutkausko į Zuikas. Tikrovėje Martinkėnaičių gausu Medziuškių, Moškėnų, Antagavės, Rėkučių kaimuose. Labai nustebau atradęs Antakmenės (Zakamionkos) kaimą, kur gyveno didelė Martinkėnų giminė, o mano ieškoma Kristina tikrai buvo iš ten, bet ištekėjo už Tamošiaus Švilpos, kuris po Napoleono karo tapo Rutkausku. Apie tai bus pasakojama Švilpų-Rutkauskų giminių aprašyme.

Antakmenė. Kaimas artimai susiejęs su Bajorų, Kaneišių ir Kukoriškės kaimų gyvenimu. Dabar kaimas baigia išnykti. Lankydamas tą vietovę, mačiau tik kelis nedidelius namus. 1720 m. surašymas nerodo Daugėliškio parapijoje Martinkėnų, tik Martinėnus. Gal būt tai ta pati pavardė. Aišku, kad visi aplinkinių kaimų Martinkėnai yra Petro Martinkėno ir Katerinos Vaičiulytės iš Ažušilės palikuonys. Jų vestuvės įvyko 1733-11-7, vestuvių liudininkas Kazimieras Švilpa iš Kaneišių.  Jie turėjo penkis vaikus: Jurgį (1736 m.), Kristupą (1738 m.), Joną (1740 m.), Lauryną (1743 m.) ir Marianą (1747 m.). Gausiausiai palikuonių liko iš Jono Martinkėno (1740 m.) ir Onos (1745–1804) šakos. Žentais dažniausiai būdavo Švilpos, Ribokai, Azarinskai. 1788 m. Jono šeimoje atsirado Kristina, kuri vėliau ištekėjo už Tamošiaus Švilpos. Vyrai Martinkėnai nebuvo labai sėslūs: žmonas susirado net Vėlionyse, Strigailiškyje. Dažniausiai viskas sukosi rate Antakmenė-Kaneišiai-Bajorai-Kukoriškė. 1942 m. Ignalinoje gyveno batsiuvys Kazys Martinkėnas (1878 m.) iš Antakmenės su žmona Marijona ir vaikais. Jų sūnus Vladas gimė Rusijoje 1917 m., 1918 m. atvežtas į Lietuvą, buvo stalius.

Akriemiuose (Kazitiškio sen.) Martinkėnai atsirado iš Antakmenės. Andrejus Martinkėnas su Mariana Gaidelyte turėjo tris vaikus, kurie gimė skirtingose vietose: Gabrį (1837 m., Antakmenėje), Mykolą (1843 m., Kazitiškyje), Andrejų (1848 m., Akriemiuose). Čia atsirado atskira Martinkėnų atšaka.

Antagavėje Martinkėnų pirmtakas buvo Prano Martinkėno ir Rozalijos Dubeckaitės iš Papravalės sūnus Antanas Martinkėnas (1860 m.), kuris turėjo tris žmonas: Marcelę Raginytę (vest. 1884 m.) iš Gaurelių, Grasildą Zabulevičiūtę (vest. 1885 m.) iš Zuikų ir Kristiną Dieninytę (vest. 1903 m.) iš Antagavės. 1906 m. Antagavėje buvo jau trys Martinkėnų sodybos. Čia prisijungė Antano broliai  Vincas (1871 m.) su žmona Kristina Zabulevičiūte ir Stasys (1866 m.) su žmona Jule Petkūnaite.  Kaime atsirado gausi Martinkėnų giminės atšaka, kurios palikuonys Antagavėje gyvena ir šiandien.

Bėčiūnai. Pirmasis buvo Stasio Martinkėno ir Marianos Šneiderytės sūnus Justinas (1834 m.), kuris 1864 m. vedė Petronėlę Aginskaitė iš Bėčiūnų ir čia atėjo užkuriu. Jo sūnus Petras (1869 m.) 1921 m. vedė Uršulę Rastenytę iš Antagavės.  Iš kur atkeliavo Stasys Martinkėnas – nenustatyta.

Cegelnė-Pavajuonys. Kaip suprantu, tai to paties kaimo tas pats pavadinimas. Čia pirmasis buvo  Petro Martinkėno (1831 m.) iš Moškėnų sūnus Stasys  (1861 m.) su žmona Marcele Varaneckaitė. Ši šaka nebuvo gausi.

Ceikiniai.  Jonas Martinkėnas (1824 m.) iš Ceikinių 1847 m. vedė Konstanciją Vaičiulytę iš Ceikinių. Iš kur atvyko Jonas – nenustatyta.

Garbūnai. 1859 m. čia buvo trys Martinkėnų šeimos, o 1899 m. kaime Martinkėnai jau negyveno Dažniausiai jie kėlėsi į Papravalę, dalis į Antagavę. Gausiausia buvo Juozo Martinkėno (1789 m.) šeima, turėjo 9 vaikus.

Medziuškiai. (Ignalinos sen.). Tai daugelio Martinkėnų tėvonija. Štai 1859 m. kaime buvo trys sodybos, visos Martinkėnų. 1891 m. iš 8 sodybų, 6 buvo Martinkėnų, 1906 m. – 7 iš 8. O 2003 m. kaime gyveno tik 6 gyventojai. Paminėkime seniausiai čia gyvenusius Martinkėnus. Štai Juozas Martinkėnas ir Kristina Veikutytė turėjo 5 vaikus: Marianą (1781 m.), dvynukus Juozą ir Kazimierą (1782 m.), Kateriną (1785 m.), Adomą (1787 m.), du iš jų gimė Medziuškiuose, trys Vanagienėje (Varnališkėje). Tikėtina, kad visi reiškia tą patį kaimą. Simonas Martinkėnas (1735–1807) su Magdalena Dailidytė turėjo irgi 5 vaikus: Kristiną (1778 m.), Mykolą ir Andrejų (1780 m.), Juozą (1784 m.), Kristupą (1784 m.). Tomas Martinkėnas(1765 m.) su Rozalija Karaliūnaite turėjo 9 vaikus, 5 iš jų – berniukai. Galima tęsti, bet turimų 2000 Martinkėnų nesugebėsime surašyti trumpame straipsnyje. 1950 m. kaime dar gyveno  Mykolas Martinkėnas (1906 m.) su žmona Malvina, Antano Martinkėno ir Julės Raginytės sūnus Petras (1929 m.), Jonas Martinkėnas (1899 m.) su žmona Jule Žilėnaite ir 3 vaikais, Juozas Martinkėnas (1907 m.) su žmona Marijona Maskoliūnaite ir sūnumi Albertu (1940 m.) ir kiti.

Moškėnai. 1891, 1895, 1906 m. čia buvo po dvi Martinkėnų sodybas. Pradininkas šios giminės šakos Kazimieras Martinkėnas per sūnus Joną (1750 m.) ir Tomą (1756 m.) sustiprino šią giminės šaką. Jonas Martinkėnas su žmona Katerina Plauškyte turėjo 6 vaikus: Gabrį (1793 m.), Kateriną (1795 m.), Agotą (1798 m.), Antaną (1802 m.), Marianą (1805 m.) ir Vincą (1808 m.), kuris mirė ketverių metų. O Tomas, nugyvenęs 40 metų, su žmona Kristina Skudutyte sulaukė 9 vaikų:  Katerinos (1780 m.), Mykolo (1782 m.), Marianos (1786 m.), Jurgio (1789 m.), Motiejaus (1785 m.), Kristinos (1791 m.), Gabrio (1792 m.), Kristupo (1794 m.), Katerinos (1795 m.). Atrodytų, kad giminė turėjo stipriai išaugti, bet to neįvyko. Matyt žemės turėjo nedaug ir dauguma vyrų išeidavo užkuriais. Nors kaimas priklausė Palūšės parapijai, bet vienu metu jis priklausė Kaltanėnų parapijai. Atstumai tarp jų kaimų nėra dideli. Kaltanėnų parapijoje gausiai atsirado Martinkėnų, ypač Reškutėnuose ir Rėkučiose. Aišku, galimas ir priešingas variantas, nes Palūšės parapijoje Martinkėnų XVIII a. pradžioje nebuvo. Buvo tik Sauliuose Martinėnai, kurie galimai galėjo tapti Martinkėnais.

Palaukoja (Ignalinos sen.). Čia XIX a. pirmoje pusėje buvo gausu Martinkėnų, bet palaipsniui iš ten jie persikėlė kitur.

Papravalė (Ignalinos sen.). Išskirtinai Martinkėnų kaimas. 1891 m. kaime buvo 5 Martinkėnų sodybos, 1906 m. čia buvo tik Martinkėnai – 7 sodybos, 1913 m. irgi tik Martinkėnų 9 sodybos. Ir 2003 m. – 5 gyventojai.  Vietiniai iš kaimų bėga, seniai miršta ir kaimai lieka – kaip Antano Baranausko Anykščių šilelis. O pradžia buvo labai daug žadanti. Štai Kazimieras Martinkėnas (1715 m.) su žmona Mariana (1725 m.) čia susilaukė Lauryno (1750–1812), Juozo (1762–1812), Kristupo (1765–1813), Jurgio (1766 m.), Martyno(1776 m.), Mykolo (1775 m.). Kaip matyti, Napoleono karas nebuvo labai palankus trims broliams. Giminė neišnyko, nes Kristupas (1765–1813) su žmona Katerina Petkūnaite paliko 8 palikuonis: 5 sūnus ir 3 dukras. Ir vėliau šeimos buvo gausios: 8–10 vaikų nebuvo retenybė o Silvestras (1863 m.) su žmonomis Katerina ir Marcele turėjo 13 vaikų. Jo sūnus Kleopas (Kleofasas) (1902 m.) su Stase Mačiulyte iš Bogomoliškės turėjo septynis vaikus, šeši iš jų sūnūs. Buvo ir keletas santuokų Martinkėnų su Martinkėnaitėmis. Mariana Martinkėnaitė (1865–1936) ištekėjo už Juozo Rutkausko (1851–1914) iš Zuikų. Ten ir palaidota. Įdomu, kad Juozas Rutkauskas buvo raštingas (tai retas atvejis to meto kaime), bet po savęs paliko tik dvi dukras, kurių viena Mariana ištekėjo už Petro Kirkos (buvo straipsnis).

Sabališkė (2 km. nuo Kazitiškio). Čia irgi buvo įsikūrę Martinkėnai. XIX a. antroje pusėje gyveno Andrejaus Martinkėno ir Domicėlės Vilimaitės, Adomo Martinkėno ir Kristinos Šakytės šeimos. Jų šaknys iš Antakmenės kaimo. Štai Andrejus Martinkėno ir Domicėlės Vilimaitės bei Marianos Gaidelytės šeimoje 1837–1861 metais vienas vaikas gimė Antakmenėje, vienas Kazitiškyje, vienas Akriemiuose, keturi Sabališkėje.

Strigailiškis. Čia Juozo Martinkėno ir Jonės Mačiulytės šeimoje 1944 m. gimė aktyvi sportininkė, saviveiklininkė, mano klasės draugė Danutė Martinkėnaitė.

Martinkėnai gyveno Ignalinoje, Bajoruose, Buiviliškėje, Dūdiškėje, Vaiciukiškėje, Rupinskuose, Čepuliškėje, Kazitiškyje. Tikriausiai Ignalinos, Palūšės, Kaltanėnų, Vidiškių parapijoje visose nuo seno gyvenusiose giminėse atrasite Martinkėnų genų.

Pastaba. Atsiprašau už galimus neteisingus vietovių pavadinimų ir pavardžių rašymus. Kartais pavadinimai  pateikiami pagal to meto jų pavadinimus dokumentuose. Gali būti neatitikimai datose. Kiti straipsniai bus apie Medeišių, Oginskų, Ozarinskų, Ropių, Ruseckų  gimines.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *