Būkite pasveikinti sulaukę Žemynos šventės! Būkite pasveikinti, įžengę į Didžiąją savaitę! Tradiciškai pavasarį žmogui norisi kažką pradėti iš naujo – prasideda naujasis gamtos ciklo ratas. Sėjame, sodiname… O gal galėtume imti ir, tarkim, pakeisti kokius nors labai jau netinkamus įpročius. Gal pabandykime šiame skubėjime, primestose vertybėse ir tiesose paieškoti savęs… Net susikūprinę per didžiąsias religines šventes skubame į bažnyčią, bet turbūt kas dešimtas tik sąmoningai ten einame. Visi kiti – mados vergai. Kažkoks dvasinis švenčių aspektas jau seniai nebegvildenamas ir mažai kam terūpi, nes vienintelis svarbus dalykas – maisto garbinimas.

Kai nebelieka nieko…

Įsijungus televiziją pati pirmoji reklama dažniausiai būna apie maistą. „Artėja šventinis savaitgalis… Akcijos ir nuolaidos visiems maisto produktams ir t. t.“, – šaukte šaukia reklamų personažai. Ir taip kaskart. O apie ką jūs kalbatės su draugais, giminėmis ar šeimos nariais, artėjant šventėms? Apie maistą!!! Ieškote naujų receptų, pigių ir daug produktų. Viskas susiję tik su maistu. Galima pagalvoti, kad apskritai savaitgaliai (ypač šventiniai), jau nekalbant apie didžiąsias šventes, skirti tam, kad žmogus be perstojo gamintų ir valgytų.  Lyg kitomis dienomis jis nei valgo, nei geria. Paklaustas žmogus, kodėl taip yra, akimirksniu „persimeta“ liūdnojo nelaimėlio kaukę ir ištaria stebuklinguosius žodžius, kurie turėtų sukelti užuojautą ir tapti savotišku pasiteisinimu: „O kas belieka šitame gyvenime…“. Po nejaukios pauzės supranti, kad temą tęsti beprasmiška, nes tavo pašnekovo gyvenimo prasmė – maisto kultas ir kitos abejotinos „linksmybės“. Kad ir ką besakytum, tavo mintys ir žodžiai taip ir liks plaukioti beribėje erdvėje, nepasiekę nei klausančiojo smegenų, nei širdies. Turbūt iš čia kilęs ir apgaulingas liaudies posakis: „Į vyro širdį – per skrandį“. Jei vyras neturi smegenų – tada tikrai taip…

Tikėjimo paslaptis

Praėjusį sekmadienį krikščioniškoji bendruomenė šventė Verbų sekmadienį. Apsilankiau Visagino miesto bažnyčioje, kurioje šv. Mišias aukojo mūsų kraštietis kunigas Vidmantas Rudokas. Iškilminga  nuotaika. Gražus, labai paprastas pamokslas ir palinkėjimas, bet kartu ir labai įkvepiantis. „Būkite gailestingi, užjauskite artimą, ištieskite pagalbos ranką, paguoskite. Būkite ramūs ir stiprios Jums sveikatos“, – išlydėdamas tikinčiuosius sakė kunigas Vidmantas.

Gal  viskas būtų buvę labai šventiška ir didinga, jei ne viena labai jau nejauki detalė – tik spėjus pašventinti Verbas, bažnyčia ėmė akimirksniu  tuštėti. Iš pradžių po vieną, paskui vis drąsiau ir drąsiau žmonės slinko iš bažnyčios. Pasirodo, į bažnyčią ateita tik pasišventinti Verbų. Taip ir norisi paklausti: „O kam tau ta šventinta Verba, jei tu netikintis žmogus?..“ Gal tai kažkokia nauja tradicija, atsiradusi suliejus senąjį lietuvių tikėjimą (pagonybę) ir krikščioniškąsias apeigas? Žinau, kad atsakymo nebus.

Kas gi yra tas Verbų sekmadienis? Verbų (palmių) sekmadienis. Kalbininko Kazimiero Būgos nuomone, žodis verba, giminingas lietuviškiems žodžiams „virbas“, „virbalas“. Manoma, kad ši šventė kilusi iš senosios baltiškos pavasario šventės.

Nutirpus sniegui ir pradėjus dygti žolytei, balandžio pabaigoje žemdirbiai švęsdavo pavasario atėjimo šventę, kurios metu garbindavo žemės deivę Žemyną – Žiedeklę. Šią šventę katalikų bažnyčia susiejo su Šv. Velykomis. Pavasarinė mėnulio pilnatis būna ne anksčiau kaip kovo 21 d. Velykinės apeigos pradedamos švęsti už savaitės po Verbų (Verbinių, Verbnycos) sekmadienio. Tą dieną esą Kristus įjojęs į Jeruzalę ir žmonės jam po kojomis kloję palmių šakas. Daugelyje šalių šią dieną vadina Palmių sekmadieniu.

Žaliosios savaitės papročiai

Ateinantį sekmadienį – Velykos. Velykų vardas lietuvių tradicijose siejamas su Vėlių vardu. Nuo amžių buvo švenčiamos pavasarinės Vėlinės, vadintos „Vėlių Velykomis“. Jos prasideda Didįjį arba Žaliąjį ketvirtadienį ir tęsiasi iki sekmadienio. Tai mums primena išlikę protėvių vėlių gerbimo papročiai. Tą dieną kuriama pirtis, į kurią kviečiamos ir vėlės. O Didysis Penktadienis vadinamas Vėlių Velykomis. Tądien lankomi kapai, prisimenami mirusieji, ant kapo dedamas kiaušinis. Velykų metas – tai susitikimas ir atsisveikinimas su vėlėmis. Vėlės, šaltuoju metų laiku buvę šalia mūsų, visai vasarai išeina į atgimstančią gamtą. Velykų rytą kelkitės anksti ir sutikite patekančią Saulę – sveikinkite ir giedokite, žiūrėkite, kaip Saulė iš džiaugsmo šoka. Prauskitės tekančiame vandenyje – patirsite gaivinančių jėgų ilgam. Stipriausiai tai pajausite prausdamiesi rytą prieš Saulės tekėjimą. Apeiginis prausimasis galimas ir pirtyje, ir sniege.

Velykos – Vėlių ir Visų Dievų šventė. Šventinėmis dienomis užkurkite naują ugnį namų aukurėlyje ar bendruomenės aukure. Pagerbkite Protėvius, Gabiją, Perkūną, Žemyną ir Laimą. Velykų pusryčius pradėkite dalindamiesi vienu kiaušiniu – pagal tradiciją – raudonu. Raudonas margutis  reiškia gyvybę, sugrįžtančią į mūsų pasaulį.

Didžioji savaitė

Ne tik bažnyčioje, bet ir namie buvo nusistovėjusi Didžiosios savaitės tvarka. Šią savaitę negalima bartis, pavydėti, nepriimtina, ypač šeštadienį, ką nors skolintis ar skolinti, nes nesiseks gyventi. Nuo Didžiojo ketvirtadienio iki Didžiojo šeštadienio nuo varpų nutilimo iki suskambėjimo laikytasi beveik visiško pasninko.

Didysis ketvirtadienis – pirmoji reikšmingiausia Didžiosios savaitės diena.  Šią dieną buvo tvarkomos sodybos, sodai, namai, krečiami kaminai, iš trobų išnešama visa, kas nereikalinga. Didysis penktadienis – susijęs su atgaila. Dirbama mažiau, laikomasi tylos. Malkų kapoti, švarintis, tvarkytis jau negalima. Bažnyčioje buvo varomas Judošius už tai, kad išdavė Kristų. Tam maldininkai atsinešdavo lazdas, dažnai gražiai išraižytas, kad pamojuotum bažnyčios lauko durų link, kai tik kunigas baigdavo gesinti žvakes. Didysis šeštadienis – taip pat atgailos diena. Iki pietų baigiami dirbti visi sunkesni darbai, iš bažnyčios parnešama ugnis, šventintas vanduo, ruošiami velykiniai valgiai, marginami kiaušiniai, įrengiamos sūpuoklės (bet nesisupama). Pavakare visi išsimaudydavo pirtyje, įkurta šventinta ugnimi. Baigiasi Didžioji savaitė šeštadienio vidurnaktį, kai tikintieji sveikina vienas kitą džiugiai sakydami: „Kristus prisikėlė!“ ir skelbdami, kad prasidėjo svarbiausia krikščionių šventė Velykos.

Didžiosios savaitės pamaldos Ignalinos Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčioje:

Kovo 31 d., Didįjį antradienį – 9 val.;

Balandžio 1 d., Didįjį trečiadienį – 18 val..

Balandžio 2 d., Didįjį ketvirtadienis (Paskutinė vakarienė) – Šv. Sakramento adoracija nuo 8 iki 18 val., šv. Mišios – 18 val.;

Balandžio 3 d., Didįjį penktadienį (Kristaus kančios pamaldos): 17 val. – Kryžiaus kelias. 18 val. – Kančios pamaldos;

Balandžio 4 d., Didįjį šeštadienis (Velyknatis) – 19 val.

Velykų Mišių laiką rajono bažnyčiose pranešime penktadienį.