Šventės artėja, o tai reiškia, kad išvažiuoti ar net tik išeiti į kelią bus vis pavojingiau. Ką jau kalbėti apie į svečius atvažiuojančius vaikus ir anūkus – kiekvieną kartą jų vis su didesniu nerimu laukiame. Ir bijome ne todėl, kad mūsų vaikai ar anūkai ar mes patys tą avariją galime padaryti, o todėl, kad Lietuvos keliais laksto vis daugiau įžūlėjančių žudikų, kurie per visokias šventes dar labiau suaktyvėja.

Ir štai ko pasiekėme: Lietuva tapo prizininke pagal žūstančių keliuose skaičių. Galima džiaugtis: bent vienoje srityje pirmaujame.

O juk kai pasiklausai radijo ar televizijos, nuolat girdi, kaip rūpinamasi automobilių technine būkle ar vairuotojų rengimu. Ir ateina į galvą tokia negera mintis: o ar reikia tiek rūpintis vairuotojo sugebėjimu manevruoti aikštelėje, kai tas vairuotojas, ištrūkęs į kelią, važiuoti nebemoka?

Įdomu būtų sužinoti, kiek mirtinų avarijų padaryta stovėjimo aikštelėse, kiek žmonių žuvo todėl, kad mašinoje nebuvo, sakysim, gesintuvo? Tokios statistikos nėra, ji būtų nenaudinga nei vairuotojų mokykloms, nei gesintuvų gamintojams. 

Psichas nukreipė į Alpes lėktuvą – žuvo 150 žmonių. Apie tai visi kalba. O kiek žmonių žūna todėl, kad psichai važinėja keliais? Važinėja girti, turėdami teises, važinėja girti, kai iš jų tos teisės atimamos, o valstybė nieko jiems padaryti negali. Psichai neregistruojami, prievarta negydomi, nes tai pažeistų žmogaus (psicho) teises.

Valdžia giriasi, kad dabar mašinos iš pažeidėjų konfiskuojamos. Bet baudų pažeidėjai nemoka, ir išsireikalauti iš jų valstybė nesugeba. Į daboklę sodinti? Daroma ir šitaip, bet versti dirbti, kitaip sakant, išlaikyti save ir sumokėti valstybei baudą, negalima, nes tai būtų žmogaus teisių pažeidimas. Todėl tuos, kurie nemoka, valstybė gali bausti, išlaikydama juos. Jeigu dar išgert duotų, kai kam tokia bausmė būtų neblogas poilsis.

Dar apie teises. Šeštadienį viena televizija piktinosi, kad pranešimus apie pažeidimus ir skirtas baudas policija siunčia į darbovietę ar į universitetą. Mat pažeidėjai policijos siųstų registruotų laiškų iš pašto nepasiima, ir jie grąžinami atgal policijai. Štai ir kilo pasipiktinimas: taip policija pažeidžia asmens privatumą. Ir valdininkas iš asmens duomenų apsaugos inspekcijos pritarė: negerai daro policija.

Štai taip: bausti negalima.

O mašinų konfiskavimas – kas iš jos, jeigu vargšai socialiai remtini asmenys, baudų nesugebantys susimokėti, nes pinigų neturi, trejetą šimtų eurų kažkaip susiranda, naują seną laužą nusiperka ir vėl laksto. Kol vėl neįkliūva, ir vėl viskas iš pradžių.

Keista, žinoma, kad tokių tipų mašinos apskritai registruojamos. Bet tokie įstatymai, gali būti prisidirbęs, tačiau mašiną turėti tau neuždrausta, ir tai valdžiai nekeista. Ginklą ne visi gali turėti, o nė kiek ne prasčiau žudančią mašiną – kas tik užsinori. Matyt, kažkam iš valdžios tokia tvarka yra naudinga.

O jeigu tokie tipai, kurie kažkodėl kelių ereliais vadinami, nors labiau juos tiktų vadinti kelių žudikais, į ką nors įsirėžia ar ką nors partrenkia ir į kalėjimą patenka, jais tuojau pat visokie žmogaus teisių gynėjai rūpintis pradeda. Nei aukos, nei jų artimieji tokio dėmesio nesulaukia, į Europos žmogaus teismą dėl jų jokia tarptautinė banditų teisių gynimo organizacija nesikreipia. Aukos pas mus ne žmonės, teisių neturi.

Policija daro, kas nuo jos priklauso, bet tik nedaug kas priklauso. Dabar tokie laikai, kad apie pažeidėjų gaudymą reikia pranešti iš anksto. Akcija vadinasi. Kaip kokiame nors prekybos centre. Tik ten – ateikite, atpigo, o čia – pasisaugokite, gaudysime.

Ir iš pasalų pažeidėjų gaudyti negalima, nes taip jų teisės pažeidžiamos. Arba tokia idiotiška, tai yra, atsiprašau, žmogaus teises atitinkanti tvarka, kai prieš greičio matuoklį stovi ženklas: nebūk kvailys, sumažink greitį, paskui vėl galėsi lėkti.

Sulauksime, matyt, ir tokių laikų, kai visiems banditams apie jų gaudynes reikės iš anksto pranešti. Juk jų teisės darosi svarbiausios.

Taigi, artėjančių švenčių proga linkiu visiems pasisaugoti, kad nepasipainiotų jūsų kelyje kelių žudikai. Kitas niekas jūsų neapsaugos.