Mūsų išrinktas Seimo narys, kultūros ministras Šarūnas Birutis prieš Velykas Ignalinos viešojoje bibliotekoje susitiko su rajono kultūros darbuotojais. Šis susitikimas turėjo vykti anksčiau, bet dėl ministro ligos buvo atidėtas. Dalyvavo savivaldybės vicemeras Gintautas Kindurys, rajono kultūros įstaigų, bibliotekų atstovai, kai kurie seniūnai.

Ministras atsiprašė susirinkusių, kad retai su jais susitinka. Toliau kalbėjo apie kultūrą, kaip valstybės pamatą. Pasak ministro, valstybę kūrėme tam, kad išsaugotume savo kultūrą. Blogesnę ar geresnę ekonomiką ir visa kita galima turėti, gyvenant ir imperijoje, federacijoje, o savo kalbą, tradicijas, papročius, tautiškumą be valstybės išsaugoti sunku.

„Deja, per 25-erius nepriklausomybės metus pas mus šia prasme mažai kas pasikeitė. Turiu pasidėjęs „Veido“ žurnalą, kur visi dabartiniai ministrai surikiuoti pagal svarbą valstybėje, kaip tai iki šiol įsivaizduojama. Toje rikiuotėje kultūros ministras paskutinis. Mat daugumai kultūra – tik menas. Tačiau jis tik maža kultūros dalelė. Latviai ir estai kultūrą, kaip prioritetą, yra įrašę visose strategijose. Lietuvos 2030 m. strategijoje apie kultūrą – nė žodžio. Latviai ir estai dabar, kad pakeltų tautiškumą ir tautos dvasią, kuria savo etnosą, istoriją, nes jie iki 1918 m. niekada neturėjo savo valstybės. Lietuvai nieko dirbtinai kurti nereikia. Mūsų istorija ir kultūros paveldas – turtingi ir garbingi, reikia tik juos puoselėti. Ko gero, pritariu Estijos ministrės man pasakytiems žodžiams: „Jūsų dar yra per daug, kai liks milijonas, tuomet suprasite, ką reikia daryti“. Kaimynai jau dabar supranta, kad be kultūros ir tautiškumo tauta išsivaikščios“, – kalbėjo Š. Birutis.

Jis pateikė daugybę pavyzdžių iš Latvijos politikos, patvirtinančių paskutinį teiginį. Kultūros reikšmę suprato ir Rusijos prezidentas V. Putinas. Rusai net tris kartus padidino asignavimus kultūrai. Įdiegę į rusų sąmonę tautos istorijos ir kultūros pamatus ir Krymą paėmė be šūvio. Kaip Baltijos šalyse žiūrima į kultūrą, akivaizdžiai liudija ir konkretūs skaičiai. Lietuvoje vidutinė kultūros darbuotojų alga yra 459 Eur, o Latvijoje – 820, Estijoje – 1246 Eur. Lietuvoje kultūrai skiriama 0,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Latvijoje net per krizę BVP dalis kultūrai padidėjo iki 1,1, Estijoje – iki 1,2 proc.

Pasak ministro, kultūra apskritai yra viskas, ką žmogus sukuria, o kultūros darbuotojas – tas, kuris formuoja visuomenės vertybes, puoselėja bendruomeniškumą, pilietiškumą, bendrystę, patriotiškumą. Nuo požiūrio į kultūros darbuotoją priklauso valstybės ateitis. „Valstybė prasideda nuo kultūros. Valstybę kuria tauta, o ji visų pirma yra kultūrinė sąvoka…“, – kalbėjo ministras. 

Atsakydamas į kultūrininkų klausimus, ministras sakė, kad kultūros darbuotojų nuolatinis mokymasis ir kvalifikacijos kėlimas yra būtinas, kad bibliotekos yra ta vieta, kur mokomasi visą gyvenimą, kultūros darbuotojai turi nuolat tobulėti, rajone bent kartą per mėnesį rinktis ir dalintis teigiama patirtimi. Š. Birutis sakė, kad Lietuvoje nėra vieningos ir aiškios bibliotekų sistemos. Mokyklų bibliotekininkai realiai turi dvigubai ilgesnes atostogas už savo kolegas, nes jie priklauso švietimo sistemai, nors tiek mokyklų, tiek viešųjų bibliotekų paskirtis vienoda ir visi darbuotojai turi dirbti vienodomis sąlygomis. 

„Kultūros darbuotojų algos turi būti didesnės, nei mokytojų. Pernai pirmąkart Lietuvos istorijoje buvo pakelti atlyginimai kultūros darbuotojams, algos bus keliamos ir nuo šios liepos. Tačiau man nesuprantama, kad dalis rajono kaimo kultūros darbuotojų iki šiol neįtraukti į darbuotojų sąrašus, kuriems kils algos. Vėl jų skirtumai bus kompensuojami iš rajono biudžeto? Pirmąkart Lietuvos istorijoje kultūros finansavimui lėšų gauta iš Europos Sąjungos fondų (600 mln. Lt, nors realus poreikis yra septynis kartus didesnė). Reikia didinti Dainų švenčių „svorį“, jei toks požiūris į jas, koks yra dabar, išliks, po dešimties metų Dainų šventės „mirs“. O jos – pilietiškumo, tautiškumo ramstis. Kaip jau beveik visur dingo chorai“, – svarstė ministras Š. Birutis.

Jis apgailestavo, kad Lietuvoje gajus tyčiojimasis vieni iš kitų, ypač komerciniuose TV kanaluose, kad artėja valstybės atkūrimo 100-osios metinės (2018 m. vasarį), o kol kas nėra nei planų, nei  biudžeto tai datai paminėti (latviai ir estai jau realius projektus tai progai įgyvendina).

Ministras priminė Anglijos premjero V. Čerčilio žodžius karo metais. Kai vokiečiai bombardavo Londoną ir kalba ėjo apie lėšų didinimą gynybai, siūlyta lėšas pirmiausia „nukarpyti“ kultūrai. Į tai V. Čerčilis griežtai atsakė: „Nė vieno penso nuo kultūros, antraip dėl ko mes tuomet kariaujame“. Lietuviškas atitikmuo būtų toks – kol sriubos lėkštė mums svarbesnė už laisvę ir jos vertybes, nieko gero nebus…

Autoriaus nuotr.