Skip to content

Abejingumas – XXI amžiaus rykštė

MI informacija

Ko verta žmogaus sveikata ir gyvybė? Nelygu apie ką ir kas kalbės. Jei tai bus artimo, mylimo ar jūsų šeimos žmogaus gyvybė – tada ji bus neįkainojama. Jei tai – ne jūsų rato žmogus, o, tarkim, kokia nors Lina Raginytė, Milda Dikmonienė ar Mielagėnų senelių globos namų gyventojai su kunigu Marijonu Savicku, komentaras bus maždaug toks: „Kiekvienam skirta tiek, kiek skirta, anksčiau ar vėliau mirsim visi…“ Ką gi, mums svarbūs esame tik mes patys ir dar keli mūsų aplinkos žmonės…

Pasivažinėkime po rajoną. Iš 102-ojo (Zarasai–Vilnius) kelio pasukus link Ceikinių, už kelių šimtų metrų atsiduri pavojingoje nuokalnėje ir kaskart svarstai: ar spėsi prašokt. Tame kelio ruože iš abiejų kelio pusių… veriasi smegduobės. Laimė – iki šiol tai vyko palaipsniui. Maždaug 10–15 m ilgio, beveik iki pat kelio vidurio linijos, jau kelias dešimtis centimetrų įlūžęs, ne kartą „lopytas“, asfaltas. Bet jei gera liūtis ar, kaip kad įprasta mūsų keliams, plikas ledas – ir iš priekio dar vienas automobilis, dėl kurio tu negali pasukti į šalį ir privalai važiuoti per pačią kliūtį, labai didelė tikimybė, kad „skrisi“ nuo kelio į kelių metrų gylio nuokalnę. Ten jau ne vieno pabuvota. Tai liudija ir besimėtančios automobilių detalės.

Kasdien į darbą važiuojantys Ceikinių, Mielagėnų ir aplinkinių kaimų gyventojai, kurie ir kreipėsi dėl šios smegduobės, nerimauja dėl savo sveikatos ar net gyvybės. O kas, jei ilgą laiką palengva žemes plovęs vanduo kartą ims ir atvers didžiulę smegduobę, į kurią nugarmės tuo metu važiuojantys žmonės? Juk nelaimės niekada nepraktikuoja generalinių repeticijų. Jos užklumpa staiga ir netikėtai. Kaip sakoma, antro karto jau nebus. Bus vienas vienintelis. Šitiek metų visi kaip įmanydami stekena žemelę, iš jos gelmių siurbia įvairias naudingas iškasenas, bet niekas niekada nesužinos, kaip ir kuo žemė užsipildo tas ištuštėjusias ertmes. Štai Rusijoje, Permės srityje, atsivėrė milžiniška smegduobė, kurią pasaulio žiniasklaida jau pradėjo vadinti vartais į pragarą. Įgriuvos skersmuo – maždaug 31–40 m. Užtenka pavyzdžių ir Lietuvoje: smegduobės net neįspėjusios atsivėrė Viliniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Biržuose…

Esmė ta, kad ir ką mums bešnekėtų aukščiausieji ES ar mūsų šalies pareigūnai, tiesos juk niekada nesužinosime. Nes, kaip visada, priimami sprendimai, naudingi politikams, o ne tenkinantys eilinių žmonių norus, saugojant jų sveikatą ar net gyvybę. Mums nuolat trūksta pinigų kelių priežiūrai, švietimui, kultūrai, sveikatos apsaugai, jaunoms šeimoms, vaikams, senjorams, mes negebame kurti stambių įmonių, gamyklų (mes tik sunaikinti jas gebėjome), bet užtat mes visada turime pinigų naujiems automobiliams, nežmoniškiems kiekiams kuro, naujos įrangos ir baldų pirkimui, mokymams ir seminarams. Žinote, kartais man net atrodo, kad kaimynų šuo Sargis daug protingesnis ir išmintingesnis už mūsų politikus, nes jis jau po kelių pamokymų geba įsiminti ir vykdyti tam tikras komandas, o šie metų metus milijonus švaisto mokymams, komandiruotiems, gerosios patirties sėmimuisi, o rezultato kaip nėra – taip nėra. Ir pinigų biudžete, savaime suprantama, nėra. Bet grįžkime namolio, į mieląjį Ignalinos kraštą…

Štai net 500 km mūsų rajono kelių prižiūrinčios Ignalinos kelių tarnybos viršininkas Vaiduolis Taraškevičius patikino, kad šiemet minėtas kelio ruožas bus paremontuotas. Šiuo metu ten pastatyti greitį ribojantys kelio ženklai. Pasak V. Taraškevičiaus, jie yra bejėgiai padaryti ką nors daugiau, nes tam reikia didžiulės pinigų sumos. Panašių vietų, kaip minėtame kelio ruože, rajone yra ne viena. Štai pernai sutvarkytas kelio ruožas su panašiomis įgriuvomis šalia Šiūlėnų, kelyje Ignalina–Didžiasalis. Dar didelė problema yra pačiame Didžiasalyje, kur net stulpai išplaunami. Kada ateis eilė esminiam Panižiškės smegduobių šalinimui, pasakyti V. Taraškevičius negali, nes tokie sprendimai – ne jo galioje.

Autorės nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje