Profesinės ligos yra aktuali darbuotojų sveikatos problema daugelyje pasaulio valstybių. Jos sukelia dideles ekonomines ir socialines pasekmes, įtakoja didelį nedarbingumo dienų, invalidumo ir mirčių skaičių. Pagrindiniai statistiniai duomenys apie Lietuvos visuomenės sveikatos būklę kaupiami Higienos institute, kurio tinklalapyje galime rasti eilinius piliečius dominančią informaciją. Tačiau pakankamą informacijos bagažą apie visuomenės sveikatą yra sukaupusi Lietuvos slaugos specialistų organizacija. Bendradarbiaudami su visos Lietuvos slaugytojų bendruomenėmis, tarptautinėmis organizacijomis, jos nariai turi realų matymą visuomenės psichinės ir fizinės sveikatos srityje. Informacija apie profesinius susirgimus slaugytojų gretose ir kitoje darbinėje veikloje  su laikraščio skaitytojais dalinasi Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė, kraštietė (iš Galulaukių kaimo) Danutė MARGELIENĖ.

Dėl profesinių ligų kreipiasi retai. Kodėl?

„Sveikatos priežiūros sistemoje bei kitose veiklos srityse Lietuvoje nuolatos vyksta ekonominiai ir organizaciniai pokyčiai, kurie daro įtaką darbo krūviams, psichologinei ir fizinei dirbančiųjų savijautai.

Dėl profesinių ligų diagnozės į medikus kreipiasi labai mažas procentas darbuotojų. Neoficialioje apklausoje, pagrindiniu motyvu įvardijama baimė netekti darbo, nenoras užsitraukti darbdavio nemalonę. Realybė – bet kokia kaina išsaugoti darbo vietą, visai netausojant sveikatos, parodo socialinės sistemos spragas arba tam tikrų institucijų nesidomėjimą sveikatos kontrolės klausimais. Maži atlyginimai kultūros, švietimo, slaugos, aptarnavimo ir socialinėse srityse, skatina dirbančiuosius nutylėti apie turimas sveikatos problemas.

Kitas dažnas sergančiųjų argumentas – per ilgas kelias iki profesinės ligos nustatymo.

Tačiau niekas nepaneigs, kad išsamiai diagnozei reikalingas nuolatinis paciento sveikatos stebėjimas, visa didžiulė grupė tyrimų, padėsiančių teisingai įvertinti būklę ir priežastis, sukėlusias konkretų susirgimą. Pirminį ir pagrindinį darbą atlieka Šeimos gydytojas, kuris, jau turėdamas tyrimų rezultatus, mato būtinybę kreiptis į teritorinį Valstybinės darbo inspekcijos skyrių (VDI). Toliau  darbą atlieka minėtos įstaigos sudaryta komisija. Tiriant profesinių ligų priežastis, dalyvauja darbdavio atstovas, darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai, gali dalyvauti darbuotojas, kurio profesinė liga tiriama, ar jo atstovas ir draudimo įstaigos atstovas. Komisijos prašomas, asmuo, kuriam tiriama profesinė liga, ar jo atstovas turi pateikti turimus dokumentus apie darbinę veiklą ir jos aprašymą. Darbuotojas turi teisę susipažinti su profesinės ligos priežasčių tyrimo medžiaga. Kartais tyrimą reikia atlikti ir ankstesnėje darbovietėje (darbovietėse). Ištyrus įtariamos profesinės ligos priežastis, užpildoma pirmoji profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto dalis „Profesinės ligos priežasčių tyrimas“. Aktas pateikiamas darbo medicinos gydytojui. Šis ištiria asmenį bei įvertinęs jo sveikatos būklę ir akto pirmojoje dalyje pateiktus duomenis, nustato profesinės ligos diagnozę (arba jos nenustato) ir užpildo antrąją akto dalį.

Slaugytojai – ne išimtis

Bendruomenės slaugytojų veikla susijusi su paciento sveikatos problemomis ir jų artimųjų reakcija bei dalyvavimu sveikatos atstatymo, pagerinimo ar palaikymo procese. Skausmas, kančios, mirtis – tai veiksniai, veikiantys slaugytojo kaip žmogaus sveikatą. Slaugytojams, kaip ir kitų profesijų atstovams, Lietuvoje gana retai diagnozuojamos profesinės ligos. Darbo aplinkoje įgyti alerginiai susirgimai dėl įvairių dezinfekuojančių medžiagų ir aerozolių naudojimo, stuburo pažeidimai dėl pacientų kilnojimo, sudaro tik mažą  slaugytojų profesinių ligų sąrašą. Žmogaus sveikata – tai visapusė fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė,  ne tik ligų ar negalavimų nebuvimas. Bendradarbiaudami su tarptautinėmis slaugos organizacijomis ES ir visame pasaulyje, pateikiame keletą įdomių faktų apie profesinių ligų ypatumus.

Pasaulio šalių statistika

JAV atlikti tyrimai rodo, kad valstybės išlaidos dėl profesinių susirgimų ir traumų viršija išlaidas, skirtas AIDS ir Alzhaimerio ligai ir prilygsta vėžiui ar širdies kraujagyslių sistemos ligoms skirtoms išlaidoms.

Tarptautinės Darbo Organizacijos [TDO] užsakymu, 1994-2004 m. atliktas Europos Sąjungos šalių darbo aplinkos veiksnių vertinimo tyrimas. Tyrimo išvadose teigiama, kad ES 15 proc. darbuotojų kasdien, daugiau  nei pusę darbo laiko praleidžia aplinkoje, kuri yra užteršta pavojingomis medžiagomis,  per metus įvyksta 298 000 mirčių, kurių pagrindinės priežastys susijusios su darbu ir darbo aplinkos veiksniais. Su darbu susijusios ligos yra specifinės tuo, kad jų paplitimas ir žinios apie jas, labiau priklauso nuo šalies ekonominio išsivystymo lygio bei darbo medicinos sistemos veiklos efektyvumo, nei nuo pačių dirbančiųjų sveikatos. Darbas sveikatos priežiūros sektoriuje išsivysčiusiose pasaulio valstybėse  pripažintas vienu iš sudarančių didžiausią riziką susirgti profesinėmis odos, biologinių medžiagų sukeltomis, bei kaulų ir raumenų sistemos ligomis.

Keletas išvadų

Pasaulyje profesinių ligų skaičius auga, Lietuvoje profesinių ligų diagnozuojama palyginti labai mažai. Bendroje profesinių ligų struktūroje vyrauja trys ligų grupės – ausies ligos, sukeltos triukšmo. Vibracinė liga,  bei Jungiamojo audinio ir skeleto raumenų ligos. Todėl beveik kiekviename darbe yra tikimybė įgyti profesinę ligą.

Nuo darbo aplinkos priklauso darbo kokybė ir darbuotojo sveikata, o nuo darbdavio objektyvumo – minėti faktoriai.

Apžvelgdama bendrą slaugytojų bendruomenės situaciją Lietuvoje, teigiu, kad slaugytojo darbo aplinka yra nesaugi, alinanti darbuotojo sveikatą ir sukelianti sudėtingus sveikatos sutrikimo simptomus bei profesines ligas. Slaugytojai, dirbdami dideliais krūviais, nesaugioje darbo aplinkoje, toliau žaloja savo sveikatą, negali užtikrinti teikiamų paslaugų saugumo. Manau, kad su panašiomis problemomis susiduria dauguma Lietuvos dirbančiųjų.

Dėkojame LSSO prezidentei Danutei Margelienei už pateiktą informaciją.

Daugiau: DARBO KĖDĖS