Skip to content

Bevizio vykimo į Baltarusiją projektas – giliuose stalčiuose

MI informacija

Prieš trejetą metų visi kalbėjome apie rengiamą bevizį režimą pasienio gyventojams su Baltarusija. Va, jau tuojau tuojau už 20 eurų 1–5 metams gausime laidimus ir lakstysime už rubežiaus į Vidžius ir Breslaują. Laikas plaukė, tarsi pasienio Dysnos upės vanduo, o to režimo kaip nebuvo, taip ir nebuvo. Ilgainiui kalbos nutilo ir apie tai jau seniai niekas nešneka. Tad, vis dėlto, kur dingo tas projektas, kurio rajono gyventojai išties labai laukė ir tebelaukia? Užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje iki šiol tebeskelbiama Vyriausybės programa, kurioje žadama kartu su ES siekti sudaryti geresnes galimybes pasienio teritorijų gyventojams be vizų vykti į Baltarusiją. Latvija, ir Lenkija bevizį režimą su Baltarusija turi seniai.

Nenori Baltarusija

Derybose su Baltarusija dėl bevizio režimo pasienio gyventojams iš Lietuvos pusės buvo padaryta viskas. 2010 m. spalio 20 d. pasirašytas Vyriausybių susitarimas dėl pasienio gyventojų kelionių tvarkos. 2011 m. sutartį ratifikavo abiejų šalių parlamentai. Pagal sutartį, 30 km atstumu nuo valstybių sienos gyvenantys žmonės, į kitos valstybės teritoriją – iki 50 km nuo sienos – galėtų vykti be vizų, tik su specialiais vietinio eismo leidimais. Kitos valstybės pasienio teritorijoje jie galėtų praleisti iki 90 dienų per pusę metų. Leidimai galiotų nuo vienerių iki penkerių metų, jų išdavimo mokestis – 20 eurų.

Į vietinio eismo pasienio zoną su Baltarusija iš Lietuvos turėtų patekti apie 800 tūkst. gyventojų iš Vilniaus, Druskininkų, Ignalinos, Lazdijų, Nemenčinės, Pabradės, Švenčionių, Veisiejų, Zarasų. Iš Baltarusijos – apie 600 tūkst. gyventojų iš Gardino, Vijos, Voronovo, Lydos, Astravo, Ašmenos, Medilo, Breslaujos.

Lietuva dar 2012 m. kovo 1 d. nota informavo Baltarusiją, kad baigė derinti visas šio susitarimo įsigaliojimui reikalingas vidaus procedūras ir yra pasiruošusi sutartį vykdyti. Tada beliko sulaukti atsakomosios Baltarusijos notos ir po mėnesio pasienio gyventojai galėtų kulniuoti vieni pas kitus be vizų. Tačiau Baltarusija atsakymo iki šiol taip ir nepateikė.

Svarbiau saugumas

Ranką prie širdies pridėjus reikia pasakyti, kad bevizio režimo netrokšta ir Lietuvos politikai. Apie tai teko kalbėti ir su pasieniečiais. Sakoma, kad dabar cigarečių kontrabanda plūsta į Lietuvą, o esant beviziam režimui ji tik padidėtų. Dabar dar teisinamasi ir sudėtinga tarptautine saugumo situacija. Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko, kad šiandien kalbėti apie bevizį režimą pasienio teritorijose karo Ukrainoje akivaizdoje apskritai yra netinkama – duosime jiems bevizį režimą ir ateis tie, kuriems bus pasakyta ateiti. Politologai atsikerta, kad perspausti dėl saugumo vis labiau griežtinant migracijos politiką Lietuvai taip pat nederėtų. „Žalieji žmogeliukai“ dažniausiai atvyksta nelegaliai. Jokios įstatymų užkardos tokių žmonių neatsijos, kaip neatsijoja ir kriminalinių elementų, kurie atvyksta papirkinėdami. Todėl realiai mes atsijojame tik paprastus Baltarusijos piliečius.

Politikai mano, kad dabar galima kalbėti tik apie vizų kainų liberalizavimą, nes jos šiuo metu labai brangios. Žiūrint pragmatiškai, baltarusių kelionės į Lietuvą ir jos prekybos centrus mums naudingos, tačiau bevizio režimo pasienyje įvesti nėra reikalo.

Vėl bus kalbama Rygoje

Apie Baltarusijos gyventojų palengvintas keliones į Europoas Sąjungą  netrukus vėl bus kalbama Rytų partnerystės šalių viršūnių susitikime Rygoje. Tačiau tai nereiškia, jog baltarusiai persigalvojo ir nusprendė leisti pasienyje su Lietuva gyvenantiems baltarusiams kada panorėjus apsilankyti Europos Sąjungos šalyje. Baltarusija užsiima saviizoliacija ir būtent mažojo pasienio judėjimas yra vienas iš ryškiausių to pavyzdžių. Po pasirašyto susitarimo dėl mažojo pasienio laisvo judėjimo kamuolys yra visiškai Baltarusijos pusėje, čia nereikia jokio Rytų partnerystės susitikimo, tačiau panašu, kad siekiama ne to. Baltarusijos valdžia labiausiai taiko į bevizį režimą tiems, kurie turi diplomatinius pasus. O kad piliečiai turėtų daugiau kontaktų su kaimyninėmis valstybėmis, Baltarusijos valdžia nenori. Tai, kad iki šiol Baltarusija neatsiuntė Lietuvai notos dėl palengvinto judėjimo pasienio regione, pasak politologo, iš esmės paneigia Baltarusijoje skleidžiamą propagandą neva Briuselis jos piliečiams atsuka nugarą. Iš tiesų yra atvirkščiai, sako politologai.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje