Sekmadienio rytas. Laikrodžio rodyklės artėja prie septintos valandos. Patekėjusi saulė ritinėjasi virš Didžiagirio. Daugėliškis dar snaudžia. Tylą kedena tik ir po nakties nenustygstantis vėjelis. Ir staiga atsiveria pragaras. Bundančios tylos maršką suplėšo pavienių šūvių pliūpsniai ir automatinių ginklų šūvių serijų traškesys. Riksmai, šauksmai, garsinių granatų sprogimai ir dūmuose skęstanti saulė…

Praėjusį savaitgalį N. Daugėliškio miestelyje įsikūrusiame kariniame štabe ir šalia jo vyko aršios kovos. Ignaliniečius puolė ir jų pozicijas bandė perimti švenčioniškiai. Toks buvo karinių mokymų, vykusių net dvi paras, planas. Civiliams rajonų gyventojams tai – naujiena, o štai kas antrą savaitgalį įvairiuose mokymuose ir pratybose dalyvaujantiems savanoriams – tik dar vienas iššūkis.

Kaip sakė Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės 807-osios pėstininkų kuopos vadas kpt. Darius Baušys, kovoti miškuose ir miesteliuose, kur aplink vaikšto civiliai – toli gražu nėra tas pats, bet, kaip rodo įvykiai Ukrainoje, būtent apgyvendintose teritorijose, o ne miškuose ir vyksta tikrosios kovos, tad kariams būtina pratintis prie kitokių sąlygų ir aplinkybių.

Sekmadienio rytą vyko didysis mūšis. Neprognozuojamu gudrumu pasinaudoję švenčioniškiai užėmė ignaliniečių štabą. Apie 10 val. visi susirinko draugiškam mokymų aptarimui šalia Daugėliškio kultūros centro, o paskui demonstravo ginklus, pasakojo apie tarnybą ir įgytą patirtį smalsaujantiems civiliams.

Į pirmuosius tokio masto mokymus rajone atvyko ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės vadas majoras Renatas Spėčius.

Plačiau apie savanorių veiklą bei privalomąją karinę tarnybą skaitykite kituose MI numeriuose.

V. Martinkaus, J. Baltakio, L. Raginytės ir A. Artemjevo nuotr.