Skip to content

Kazokinės bendruomenėje – skambios įkurtuvės

Jonas BALTAKIS

Rajone jau tapo norma kiekvienam miesteliui ar didesnei gyvenvietei turėti bendruomenės patalpas, kur galima susirinkti tiek džiugių švenčių, tiek ir liūdnų akimirkų proga. Visi rajono visuomeniniai pastatai renovuoti, apšiltinti, juose jauku ir malonu lankytis. Šventės savo gatvėje sulaukė ir Kazokinės gyventojai. Penktadienį renovuotose buvusio vaikų darželio patalpose duris atvėrė bendruomenės salė.

Tą vakarą joje buvo tikras anšlagas. Norint visus atėjusius susodinti, teko ieškoti papildomų kėdžių. Ignalinos seniūnijos seniūnas Jonas Polito trumpai pristatė projektą. Jam buvo skirta 52 131 Eur (180 tūkst. Lt). Už šiuos pinigus pakeista apie 1000 m2 stogo dangos, 18 langų, 8 durys, suremontuotos vidaus patalpos. Darbus atliko Vytauto Mikulėno individualios įmonės darbininkai. Pasak dalyvavusio rajono mero Henriko Šiaudinio, labai simboliška, kad dar kolūkių laikais, 1985–1986 m., statant šį pastatą, darbams vadovavo tas pats V. Mikulėnas, tik tuomet jis buvo darbų vykdytojas. Pastato renovavimo darbai baigti anksčiau, tačiau oficialus atidarymas vyko tik dabar, todėl buvo perkirpta ir simbolinė juostelė. Ją kirpo meras H. Šiaudinis, seniūnas J. Polito ir rangovų vadovas V. Mikulėnas.

Rajono meras, sveikindamas susirinkusius, sakė, kad kiekvienai rajono seniūnijai buvo skirta po 2–3 mln. Lt, kiekviena seniūnija sprendė, kaip tuos pinigus geriau panaudoti. Kazokinėje įrengti nuotekų valymo įrenginiai, dabar atidaroma bendruomenės salė. „Šie pinigai – iš Europos Sąjungos fondų, be ES paramos nieko nepadarytume. Dabar prasideda naujas, 2014–2020 m. finansavimo etapas, tad kviečiu būti aktyviais, mąstyti, ko dar trūksta ir rašyti projektus. Reikia minčių, o pinigų bus“, – sakė meras. Už sėkmingai įvykdytą projektą jis padėkos raštus įteikė seniūnui ir V. Mikulėnui, o bendruomenės stalui – didelį šakotį.

Seniūnas J. Polito taip pat turėjo dovanų, jas įteikė aktyviausiems bendruomenininkams: V. Mikulėnui – atminimo medalį, Virgiui Krasko – padėkos raštą, Rimutei Karpickienei ir Algimantui Stanioniui – kitų dovanų. Jų gavo ir pirmi tą vakarą į šventę atėję žiūrovai (mat seniūnas jaudinosi, kad mažai žmonių susirinks): Janina Rakštelienė ir Genė Misiūnienė iš Sabališkės k.

Po neilgos oficialiosios dalies prasidėjo linksmoji. Į svečius atvyko Dūkšto dainų ansamblis, kuris parodė muzikinį spektaklį „Restorane“. Tai išties puiki programa, kuriai pasibaigus, žiūrovai dūkštiečiams plojo stovėdami. Populiarios dainos, širdis „kutenantys“ Vytauto Kazėno ir Birutės Paukštienės romansai, šmaikštūs dialogai ir vaidinami sceniniai vaizdeliai tarp muzikinių numerių… Vargu ar salėje buvo bent vienas žmogus, kuriam nepatiko tai, ką matė ir girdėjo. Veiksmas vyko restorane, į kurį rinkosi svečiai ne tik su savo dainomis, bet ir kaprizais. Neaplenktos ir opiausios šiandienos temos, tarkim, emigracijos. Mat į restoraną užsuko iš Londono grįžusi ponia. Kadangi scenos salėje nėra, buvo toks jausmas, kad visi žiūrovai sėdi tarsi restorane: per rankos mostą prieš akis šmėžavo padavėjos, skambčiojo šampano taurės, sukosi poros… Ši dūkštiečių programa dar visai nauja, Kazokinėje tik ketvirtas jos pristatymas publikai.

O lauke viso koncerto metu prie ant laužo kunkuliuojančio katilo būrė žuvienės virtuozas iš Palūšės Stanislovas Rastenis. Jo produkto po koncerto užteko visiems, ir net ne po vieną dubenį.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje