Ar žinote, kuo įžymi buvo praėjusi balandžio 22-oji? Vargu, ar daug kas atsimena, bent jau trisdešimtmečiams ta data nieko nesako. O sovietmečiu tai buvo, oho, kokia šventė! Tądien 1870 m. gimė Vladimiras Iljičius Uljanovas, kitaip – Leninas. Tad šiemet jo pusapvalis 145-asis gimtadienis. Šiemet sukanka ir 120 metų, kai Leninas… matė Ignaliną. Mat jis 1895 m. rugsėjo 19 d. iš Varšuvos traukiniu vyko į Peterburgą. Tuomet buvo išlipęs Vilniuje. Apie tai sovietmečiu informavo ant Vilniaus stoties sienos kabėjusi lenta. Leniną 35-erių ir vyresni mena ir žino, o ar kas apskritai yra girdėjęs, kad jis turėjo brolį dvynį Sergejų? Jie abu buvo panašūs, kaip du vandens lašai. Panaršiau lietuviškame internete, bet apie tai neaptikau nė menkiausios užuominos. Tad, ko gero, šis įdomus faktas lietuviškai spausdinamas pirmąkart. Kodėl niekada niekur apie Lenino brolį dvynį nebuvo užsimenama? Dėl to, po Lenino mirties 1924 m. sausį, pasistengė Stalinas. Jam, siekiant valdžios,  konkurento nereikėjo.

Sergejus vaikystėje buvo tėvų numylėtinis, visaip lepinamas. Vladimirui jis buvo visiška priešingybė. Sergejus labai mylėjo gyvūnus ir vėliau tapo absoliučiu vegetaru. Vladimiras buvo žiaurus, skandinti nešdavo kačiukus, anksti „apsirgo“ revoliucijų karštlige. Tam Sergejus nepritarė ir jau 16 metų paliko tėvų namus, apsigyveno Ufos gubernijoje. Ten vedė baškirę Zuchrą. Tėvai ir brolis į vestuves neatvažiavo. Baškirai yra musulmonai. Sergejus susidomėjo šia religija, vėliau, gyvendamas emigracijoje, dvejus metus ją studijavo Mekoje, net kūrė teoriją, kaip „islamizuoti“ komunizmą, tačiau tam niekas nepritarė.

Sergejus prekiavo vašku ir gerai uždirbdavo, buvo pasiturintis. Kai po 1905 m. revoliucijos Lenino komunistams buvo sunkūs laikai, Leninas kreipėsi finansinės pagalbos į Sergejų ir šis parėmė brolio idėjas ir jo partiją. Vėliau Sergejus pritarė Lenino teorijoms, sveikino 1917 m. spalio perversmą, pats agitavo už socializmą.

Visiškas brolių panašumas kartais sukurdavo komiškų situacijų, juos nuolat painiodavo. Revoliucijos muziejuje Maskvoje yra leidimas į Kremlių, kuris buvo išduotas Sergejui, tačiau jame įrašyta – „V. I. Leninas“.

Po Lenino mirties į valdžią atėjus Stalinui, prasidėjo Lenino bendraminčių medžioklė. Pirmuoju taikiniu tapo Sergejus Uljanovas, kuris pretendavo prie valstybės vairo pakeisti brolį Vladimirą. Nuo gresiančių represijų Sergejus pabėgo į užsienį. Iš pradžių emigravo į Lietuvą, vėliau į Rumuniją ir Šveicariją. 1938 m. išvyko į Meksiką, bandė suburti Stalino po pasaulį išblaškytus Lenino bendražygius. Meksika tapo jo antraisiais namais. Ten jis gyveno, dirbo, išleido populiariausią savo knygą „Istorijos posūkis atgal“, kuri sulaukė 40-ties leidimų.

Po 1961 m. revoliucijos Kuboje, jos lyderis Fidelis Kastro Sergejų Uljanovą pakvietė į Kubą, kurioje jis liko gyventi iki gyvenimo pabaigos. S. Uljanovas ten mirė 1965 m., eidamas 95-uosius.