Kalendorinė Šv. Florijono – ugniagesių globėjo – diena minėta vakar, gegužės 4-ąją, tačiau Ignalinoje ji paminėta jau penktadienį. Ši  diena – tai ir ugniagesių gelbėtojų profesinė šventė, tad tądien be įprasto minėjimo – sveikinimų ir padėkų – Ignalinoje, Laisvės aikštėje surengtos Utenos apskrities ugniagesybos sporto B pogrupio čempionato finalinės varžybos, vyko parodomoji programa, demonstruota ugniagesybos technika ir įranga.

Oficialioji dalis

Kolegas su švente pasveikino Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas plk. Olegas Kovalevskis. Jis sakė: „Mes, ugniagesiai, esame keisti, nes savo veiklos metus skaičiuojame ne nuo sausio iki sausio, kaip visi, o nuo gegužės 4-osios iki gegužės 4-osios. Kiek mes esame reikalingi? Pernai į gaisrus, avarijas ir nelaimių vietas apskrities rajonų ugniagesiai vyko daugiau nei 1200 kartų. Pastaraisiais metais labai sumažėjo aukų gaisruose skaičius. Jeigu dar prieš 5–6 metus žūdavo iki 30-ties žmonių, tai pernai pasiektas visų laikų rekordas – apskrityje žuvo tik 5 žmonės, o Ignalinos rajone aukų visai nebuvo. Linkiu sėkmės ir ryžto ir šiandienos varžybose, ir gyvenime“.

Rajono meras Henrikas Šiaudinis dėkojo ugniagesiams gelbėtojams už jų kasdienį pasiaukojamą darbą, už kurį visuomenė yra dėkinga. „Manau, kad tai, ką šiandien parodysite, visuomenės pagarba jums tik dar labiau sustiprės, nes žmonės pamatys jūsų galimybes ir sugebėjimus. Šventės proga linkiu sėkmės ir stiprybės jūsų sunkiame, dažnai pavojingame ir rizikingame darbe“, – linkėjo meras.

Rajono policijos viršininkas Dainius Šidlauskas juokavo: „Kažkas juokėsi iš policijos, kad mes savo profesinę dieną švenčiame visą savaitę. Pasižiūrėjus į kalendorių – jūs ne ką atsiliekate. Pasak vieno iš jūsų viršininkų – „mes ką, pacanai, kad švęstume tik vieną dieną“. Pritariu, šaunuoliai. O šventės proga dėkoju jums už bendradarbiavimą ir pagalbą ikiteisminiuose tyrimuose, linkiu būti sveikais, energingais, ir šiais nelengvais laikais – pilnais optimizmo, o jūsų kolektyvams – santarvės ir supratimo“.

Utenos apskrities PGV viršininkas bei rajono meras padėkos raštais, pasižymėjimo ženklais ir asmeninėmis dovanėlėmis apdovanojo grupę rajono ugniagesių gelbėtojų, kiti svečiai be dovanų taip pat neatvyko. Buvo apdovanoti ir kitų rajonų ugniagesiai.

Varžybos

Ugniagesyba – profesinė sporto šaka, kurioje ugniagesiai gelbėtojai demonstruoja greitį, vikrumą, sumanumą, rengiami šios sporto šakos čempionatai. Vienas jų tądien ir vyko Laisvės aikštėje. Dalyvavo 6 komandos: Ignalinos, Utenos, Molėtų, Anykščių, Visagino ir Zarasų. Rungtyniauta poromis, ignaliniečiai varžėsi su zarasiškiais. Ateities g. buvo pastatyti taikiniai, į kuriuos reikėjo tiksliai pataikyti vandens čiurkšlėmis. Tik tiksliai pataikius, virš taikinio užsidega švyturėlis. „Šaudymas“ čiurkšle – paskutinis rungties etapas. Prieš tai, davus startą, kiekvienos komandos keturi ugniagesiai gelbėtojai turi užsidėti kvėpavimo aparatus ir apsaugines kaukes, prie gaisrinės cisternos prijungti dvi įsiurbimo žarnas, ištiesti dvi magistralines linijas su vandens skirstytuvu, prie jų prijungti dvi darbines linijas su švirkštais. Laimi ta komanda, kuri viskam sugaišta mažiausiai laiko. Tądien greitesni ir apsukresni už kitus buvo Utenos ugniagesiai, jie su užduotimi susidorojo per 2 min. 40,5 sek. Antroji vieta atiteko Visagino ugniagesiams – 2 min. 41,9 sek., trečioji – Zarasų komandai – 3 min. 09,2 sek. Toliau vietos pasiskirstė: ketvirti – ignaliniečiai (3 min. 39,0 sek.), penkti – anykštėnai (4 min. 19,8 sek.), šešti – molėtiškiai (4 min. 37,9 sek.).

Prieš oficialias varžybas šioje sporto šakoje jėgas išbandė auganti pamaina – jaunieji ugniagesiai gelbėtojai iš Utenos ir Visagino. Vėlgi nugalėjo uteniškiai.

Parodomoji programa

Ji vyko tuo pat metu, kaip ir ugniagesybos čempionatas. Didžiausio publikos susidomėjimo sulaukė automobilio karpymas ir tariamo prispausto nukentėjusiojo (manekeno) išlaisvinimas ir metalo nelaisvės. Tokios situacijos keliuose dabar gana dažnos. Gelbėtojai su specialia įranga (pneumatinėmis žirklėmis) kaip mat, per keletą minučių, gabalais supjaustė seną opelį ir išvadavo nukentėjusį. Greitus profesionalius gelbėtojų veiksmus lydėjo publikos plojimai.

Aikštėje buvo pastatytas baseinas su vandeniu, kuriame nardė naras, demonstravęs savo įrangą ir gebėjimus. Taip pat žiūrovai galėjo išbandyti dūmų detektorių veikimą ir pasimokyti, kaip teisingai naudotis gesintuvu, čia pat užgesinti degančios statinės turinį.

Ilgai nemažėjo eilė, norinčių pasikelti gaisrinėmis kopėčiomis į 37 m aukštį. Deja, tądien pūtė stiprokas vėjas, todėl saugumo sumetimais buvo keliama tik į 15–25 m aukštį, tačiau ir tuo visi liko patenkinti. Kitame aikštės kampe jaunieji Utenos plk. Prano Saladžiaus 9-osios rinktinės šauliai visus vaišino išties skania šaulių koše. Jos kaip mat didokame katile neliko.

Pasibaigus varžyboms ir parodomajai programai, buvo apdovanoti varžybų nugalėtojai. Varžybas laimėję Utenos ugniagesiai gelbėtojai apskrities garbę gegužės 3 d. gynė Kaune, respublikiniame ugniagesybos čempionate.

Nuomonės

Pasibaigus šventei, jos eigą ir tikslus trumpai MI pakomentavo Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Anatolijus Ostrouchas ir Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Olegas Kovalevskis.

A. Ostrouchas: „Šio renginio tikslas – prisistatyti visuomenei. Pamatėte, kaip dirbame. Tarp ugniagesių gelbėtojų darbuojasi ir moteris. Tai Rasa Aidukienė, kuri dirba nuo birželio mėnesio, mes jos darbu patenkinti. Kaip ir visiems, ugniagesiams buvo sunkus krizės laikotarpis. Ją pajutome ir išgyvenome visi. Tačiau ugniagesių darbo sąlygos gerėja. Įsikėlėme į naujas patalpas, turime modernios įrangos. Tačiau visada norisi geriau.

Keli žodžiai gyventojams – nepasimeskite kilus gaisrui, svarbu kuo greičiau kviestis pagalbą. Žmonės turi būti budrūs, nes ugnis plinta greitai. Laiku atvykus, lengviau kovoti su ugnimi ir ją nugalėti. Svarbu ir namuose turėti gesintuvą. Matėte, kaip su juo greitai malšinome liepsnas. Taigi, jis puikiai pritaikomas buityje. O namuose įsirengtas dūmų signalizatorius įspėtų apie pavojų naktį, kai miegate. Kad pernai gaisruose nežuvo nė vienas žmogus – nėra atsitiktinumas. Rezultatų siekiama ilgai. Iš karto negausi, ko nori – einama žingsnis po žingsnio. Dirbame, mokomės. Gal ir žmonės tapo budresni, žino, kad pirmiausia patiems reikia saugoti save ir savo turtą“.

O. Kovalevskis: „Ugniagesių gelbėtojų darbą vertina visuomenė. Džiugina, kad gerėja statistikos rodikliai – mažiau žmonių, nukentėjusių gaisruose, avarijose. Džiaugiamės, galėdami pristatyti techniką, įrangą, kurią įsigijome per paskutinius dvejus trejus metus, vykdydami Europos Sąjungos remiamus projektus. Džiaugiamės bendradarbiavimu su savivaldybėmis, taip pat su Ignalinos r. savivaldybe ir Civiline sauga. O ignaliniečiai visada išsiskyrė sveiku entuziazmu, sveikomis ambicijomis, todėl smagu, kad šventė vyko Ignalinoje“.

Tėvynės labui

Utenos apskrities PGV viršininko padėkos: Ignalinos PGT viršininkui Anatolijui Ostrouchui, pamainos vadui Sergejui Boložinui, ugniagesiams gelbėtojams Aleksandrui Šeluchinui ir Aleksejui Zlobinui.

Už nuopelnus valstybinei PGT bei nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą, Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pasižymėjimo ženklu „Už garbingą tarnybą“, žyminčiu 15 tarnybos metų, apdovanotas ugniagesys gelbėtojas Sigitas Papšys.

Rajono mero padėka pareikštos: ugniagesiams gelbėtojams Gintarui Jurgelevičiui, Dariui Malinauskui, skyrininkams Valerijanui Staliukianecui (Meikštų ugniagesių komanda) ir Algimantui Bogomolskui (Mielagėnų komanda).

Šv. Florijonas

Pagal padavimą, jis – buvęs romėnų karo vadas. Už Kristaus mokslo išpažinimą kankintas ir nuskandintas Enso upėje (Austrijoje). Vėliau Bažnyčia jį paskelbė šventuoju, o ugniagesių patronu jis tapo po to, kai Bažnyčia, kurioje kabojo jo portretas, sudegė, bet jo atvaizdas liko sveikas. Norėdami išvengti gaisrų, Lietuvos miestelių ir bažnytkaimių aikštėse statytos šio šventojo skulptūrėlės. Žmonių atmintyje šv. Florijonas išliko kaip karys su vėliava ir senu romėnišku šalmu, gesinantis degantį namą.

Ugniagesyba, kurią, tikima, globoja šv. Florijonas, turi seną istoriją. Pagal išlikusius šaltinius, pirmieji gaisrai užregistruoti ir aprašyti Kaune 1362 m. 1522 m. Didysis Lietuvos kunigaikštis Žygimantas savo privilegija patvirtino Vilniaus miesto įgulą, kuri saugojo nuo gaisrų, plėšimų ir vagysčių, o namų savininkai privalėjo įsigyti gaisro gesinimo priemonių. Pagal 1588 m. III Lietuvos Statutą, padegėjai buvo baudžiami mirties bausme sudeginant.

Didieji gaisrai ne kartą niokojo senąjį Vilnių, tad 1802 m. buvo įsteigta pirmoji Lietuvos miesto savivaldybės ugniagesių komanda.

Rajono kaimus ir miestelius gaisrai daugiausia niokojo per karus, tačiau didelių gaisrų būta ir taikos metais. Tarkime, 1959 m. beveik visiškai sudegė Krikonys netoli Mielagėnų.

Autoriaus nuotr.