Skip to content

Nelegalių statinių savininkai atsipeikėja tik kaimynui pradėjus ginčą teisme

Juristai24 .lt

„Neretai bijodamas ilgų statybų įteisinimo procedūrų, paprastas žmogus pagalvoja: „Na, pasistatysiu pašiūrę arčiau tvoros, kad užimtų mažiau teritorijos. Juk čia tik pašiūrė“. Bet ir pašiūrė turi būti atitraukta 3 metrus nuo kaimyno tvoros. Galbūt žmogus bijo gilintis, bijo, kad nesupras, kokias sąlygas turi atitikti jo statinys, galbūt tiesiog pamiršta „3 metrų taisyklę“ ir atsipeikėja tik tada, kai kaimynas pradeda kelti ginčą teisme“, – teigia Vilniaus apygardos teismo teisėja Zita Smirnovienė.

Kas yra savavališkos statybos? Kodėl į  teismus patenka kaimynų nesutarimai dėl nelegalių statybų? Kaip legalizuoti statybas? Į tai atsako teisėja Z. Smirnovienė.

– Gal galite paaiškinti, kas yra savavališkos statybos?

– Apibrėžti paprasta: savavališka statyba – tai neturint būtinų dokumentų pradedamas statyti statinys: namas, tvora, garažas, kiemo statiniai, šulinys ir t. t.

– Kaip legaliai pradėti statybas?

– Dažniausia reikia turėti statybos leidimą arba pritarimą, leidžiantį pradėti statybas. Konkrečiai įvardyti, kokio dokumento reikia, yra sunku, nes pagal Statybos įstatymą skirtingais atvejais reikia skirtingų dokumentų. Pirmiausia patarčiau kreiptis į vietos, kurioje planuojama pradėti statybas, savivaldybės architektą. Jis turėtų nurodyti, ko reikia konkrečiu atveju.

– Ką patartumėte kaimynams, tarp kurių kyla ginčas dėl nelegalių statybų, t. y. vienas kaimynas ima įtarti kitą, kad šis vykdo nelegalias statybas? Kaip tokie ginčai sprendžiami?

– Ginčai dėl nelegalių statybų – labai sudėtingi. Paprastai apima ilgą istoriją, susijusią su teritorijų planavimu, kartais prireikia dokumentų iš Sovietų sąjungos laikų, kurie neretai neatitinka tikrosios padėties.

Taigi  pirmiausia patariu problemas spręsti taikiai. Žinoma, taikiai sprendžiant ginčą tiek vienai, tiek kitai šaliai tenka nusileisti. Jei nusileisti nepavyksta, reikia pereiti prie teritorijų planavimo, išsiaiškinti tikslias sklypų ribas. Jei nėra dokumentų, kuriuose šie duomenys užfiksuoti, reikia kreiptis į atsakingas institucijas, reikalauti ekspertizės, tyrimo. Kai sudaromas tikslus teritorinis planas, ginčą tarp kaimynų išspręsti daug lengviau.

Įvertinęs visus surinktus dokumentus ir padėties aplinkybes, kurios visuomet būna labai individualios, paskutinį žodį taria teismas.

– Teismuose nagrinėjamų savavališkų statybų bylų mažėja, bet jų vis dar gana daug. Kaip manote, kodėl taip yra?

– Anksčiau savavališka statyba nebuvo ypatingai kontroliuojama, ne visada buvo fiksuojami tokios statybos atvejai. Kai tik statybos buvo pradėtos kontroliuoti, natūralu, kad atsirado labai daug tokių bylų. Vėliau jų mažėjo, nes informacija apie statybas, jų įteisinimą, legalumą plito.

Tokių bylų vis dar nemažai, nes, viena vertus, net ir gavę leidimus statytojai neretai pažeidžia tvarką, pavyzdžiui, nukrypsta nuo patvirtinto projekto. Tuomet kaimynai, kurie nukenčia nuo tokio savivaliavimo, gali kreiptis tiek į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybų inspekciją, tiek į teismą.

Kita vertus, paprastam fiziniam asmeniui yra gana sunku suprasti teisėtų statybų reikalavimus, pavyzdžiui, kokie statiniai laikomi paprastais, o kokie – sudėtingais, kuriuos statant reikia papildomų dokumentų, o kuriems pakanka statybos projekto ir pritarimo šiam projektui. Jei statinys yra parke ar kokioje saugomoje teritorijoje, patartina kreiptis pagalbos atsirenkant, kiek ir kokių dokumentų reikia, kur juos rasti. Pagalbos gali prireikti ir analizuojant šiuos dokumentus, nes jie sudėtingai parašyti ir gali būti nesuprantami statybinio ar teisinio išsilavinimo neturintiems asmenims.

– Kaip apibūdintumėte nelegalių statybų padėtį Lietuvoje?

– Padėtis dideliuose ir mažuose rajonuose labai skiriasi. Teko susidurti su statybomis Biržų apylinkėse: šiame krašte statybų nedaug, vietos architektas dirbo greitai, nekilo problemų gaunant statybos leidimą per vieną mėnesį.

Štai Vilniaus mieste gauti leidimą statybai paprastai užtrunka ilgokai, nes statybų daug, daug institucijų, su kuriomis reikia derinti savo planus, šiose institucijose krūviai dideli, leidimų išdavimas ir projektavimo darbai užtrunka. Galima daryti tokią išvadą, kad norintys pradėti statybas Vilniaus mieste tiesiog praranda kantrybę, nebesulaukia reikiamų dokumentų ir kartais stato taip, kaip jiems atrodo tinkama.

Įstatymai keičiami, bandoma lengvinti statybų įteisinimą. Deja, problemų vis tiek kyla. Negaliu sakyti, kad toks sudėtingas ir ilgas procesas yra neteisingas: juk viskas vis vien turi būti suderinta, sutvarkyta pagal įstatymus.

– Savavališkai statoma nežinant  įstatymų ar sąmoningai apeinant įstatymus?

– Neretai bijodamas ilgų statybų įteisinimo procedūrų, paprastas žmogus pagalvoja: „Na, pasistatysiu pašiūrę arčiau tvoros, kad užimtų mažiau teritorijos. Juk čia tik pašiūrė“. Bet ir pašiūrė turi būti atitraukta 3 metrus nuo kaimyno tvoros. Galbūt žmogus bijo gilintis, bijo, kad nesupras, kokias sąlygas turi atitikti jo statinys, galbūt tiesiog pamiršta „3 metrų taisyklę“ ir atsipeikėja tik tada, kai kaimynas pradeda kelti ginčą teisme.

Informacijos šaltinis: www.delfi.lt

Savo klausimus, pasiūlymus ar pastabas galite tiesiogiai siųsti JURISTAI24.LT elektroniniu paštu info@juristai24.lt arba palikti klausimą paskambinę MI redakcijos telefonais (8 386) 53702 (po 18 val.).

Dėl privačios konsultacijos, dokumentų parengimo ar kitų teisinių paslaugų galite tiesiogiai kreiptis telefonu 8 624 83459. Anonimiškumas garantuojamas.

Daugiau informacijos interneto tinklalapyje www.juristai24.lt ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje www.facebook.com/juristai24.lt.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje