Skip to content

Šokis aplink ministro kėdę

Arminė NORKĖ (Mažulonys)

Kam Lietuvai švietimo ir mokslo ministras? Juk valdžia mano, kad galima ir be jo apsieiti: premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad jeigu „darbiečiai“ nepasiūlys kito kandidato vietoje Prezidentės išbrokuoto Vydo Gedvilo, iki naujų Seimo rinkimų, tai yra, dar metus, galima apsieiti ir be tokio ministro.

Na, jeigu galima apsieiti metus, tai gal apskritai galima apsieiti? Šiek tiek pinigų susitaupytų, mažiau reformų būtų.

Štai sakoma, kad „nueinantis“ ministras Dainius Pavalkis spėjo palikti negerą dovanėlę mokiniams: girdi, nuo kitų metų mokytis vaikučiams teks ilgiau. Vadinasi, ir atostogos bus trumpesnės.

Įdomu, kad mokiniai dėl to, kiek teko girdėti, neprieštarauja, užtat pedagogai piestu stoja prieš. Suprantama: dirbti reikės daugiau, o kas pas mus mėgsta dirbti, kai svarbiausia – kad būtų mokama daug.

O štai apie mokymosi sutrumpinimą bent vieneriais metais net išvarytasis ministras neprašneko. Juk sutrumpinus mokyklos lankymą vieneriais metais pedagogų reikėtų gal kokiu dešimtadaliu mažiau. Kur tiek bedarbių reikėtų dėti, kaip jiems reikėtų išgyventi? Juk tokio darbo, kuriame dirbti nereikėtų, nėra daug, nebent valstybės tarnyboje.

Na, tiesa, bedarbiams valdžia, ir čia jau artėjančių rinkimų proga, paruošė dovanėlę: dabar jeigu bedarbiui nepatiks siūlomas darbas, jis galės neiti dirbti ir toliau gauti 302 eurus – beveik tiek pat, kiek minimaliai gauna dirbantysis. Kam dirbti, jeigu nedirbdamas gauni ne ką mažiau, negu dirbantis, ir dar iš šono gali prisidurti?

Bet apie tai gal kitą kartą, juk šiandien apie mokinius ir jų ministrą. D. Pavalkis išvaromas pasispardė, bet vis dėlto nusprendė trauktis. Čia dar buvo šnekų, kad jam trauktis nereikia, kad savo partijos klausyti nereikia, užtenka iš tos partijos pasitraukti, ir galės toliau ministeriauti.

Galop valdžia susiprotėjo, kad demokratinėje šalyje partijos sprendžia, ką skirti ir ką atleisti, ir jokio pasirinkimo čia negali būti.

O Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirinkimą turi. Partija pasiūlė į ministrus V. Gedvilą, o Prezidentė pasakė: ne, netinka. STT pažymoje apie jį negerų dalykų prirašyta, o ministras turi būti tyras kaip pirmokėlis.

Čia A. Butkevičius įdomiai pašnekėjo. Iš pradžių sakė, kad pažymoje nieko tokio nėra. Paskui – kad yra, bet tai nieko tokio. Į kalėjimą už tai sodinti negalima.

O jeigu į kalėjimą sodinti negalima – į ministro kėdę sodinti galima, taip bent jau valdžia mano. Na ir kas, kad V. Gedvilas, kaip žurnalistai skelbia, saviškį į kažkokią kėdę norėjo pasodinti. Juk saviškį, o ne svetimą.

Arba kad jam už nakvynę kažkokiame viešbutyje buvo sumokėta – juk jis treneris, todėl ir trenerių seminaruose gali dalyvauti. Čia visai nieko tokio: buvo juk, krūva aukštų teisėjų – Apeliacinio teismo – kažkur pavakarieniavo, kažkas už tai sumokėjo, ir atsistatydino tik tas, kuris mokėjo, o ne tie, kurie vaišinosi. O čia kalbama tik apie kandidatą į ministro, be kurio valdžia apskritai gali apsieiti, kėdę.

Na ir pagyvensim be ministro. Juoba visi sako – be švietimo ministro, apie tai, kad jis – švietimo ir mokslo  ministras, dažnai pamirštama. Matyt, mokslui išvis ministro nereikia.

O V. Gedvilas žada teisme savo garbę ginti. Čia jau įdomu gali būti, kai kas nors nueis į teismą ir sakys: apginkite mano garbę, liepkite (net nerašau, kam) mane ministru skirti.

Demokratiškiausia pasaulyje valstybe taptumėme, jeigu valdininkus skirti būtų pavesta teismams. Visus, pradedant prezidentu. Juk dar niekur teismai nenusprendė skirti ką nors ministru. Jeigu teismas sodina kokį ministrą, tai ne į ministro kėdę. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje