Neskubėdamas, šiųmetis pavasaris pasiekė savo apogėjų. Nužydėjus ievoms, sodams belieka laukti vasaros. Dienos tampa vis šiltesnės ir ilgesnes, tik naktys dar vėsokos, o tai ir yra pavasario pagrindinis bruožas. Svarbiausia, kad lyg ir nežadama šalnų, kurios paprastai užklumpa sodų žydėjimo metu. Didelė tikimybė, kad vėl bus geri, derlingi metai. Sinoptikai prognozuoja gana šiltą ir vasaros pradžią, iki kurios pradžios liko nebeilgai laukti.

Vidurys gegužės – laikas, kai baigiasi beveik visų kultūrų optimalūs sėjos ir sodinimo terminai, o dabar esant šiltiems drėgniems orams, gana palankios sąlygos galvijų ganiavai. Na, o ši savaitė labiausia svarbi bulvių sodinimui, nors jas galima sodinti net iki Joninių. Bulvių augintojai neramūs dėl pavojingiausios bulvių ligos – rudojo puvinio, kuris yra pakeliui į Lietuvą. Ligą sukelia bakterija, kuri gali sunaikinti iki 90 proc. derliaus. Perpjovus bulvę, matosi rudi taškeliai. Nors mūsų šalyje ši liga oficialiai neužregistruota, bet ji jau paplitusi Lenkijoje.

Nužydėjus vaismedžiams ir vaiskrūmiams, reikėtų juos nupurkšti skoro arba efektoriaus preparatais. Purškiama ryte arba vakare, esant ne aukštesnei, nei 20–25 laipsnių temperatūrai. Kadangi ši žiema buvo gana švelni, tai ir kenkėjai gerai peržiemojo. Labai geras preparatas insekticidas tam yra actara.

Tikriausiai šiemet siautės ir uodai. Neseniai teko užtikti žinutę, kad britų mokslininkams pavyks išspręsti uodų problemą. Jie genetinės inžinerijos metodais įkėlė į uodų patinėlių genomą geną, kuris palikuonis padarys praktiškai vien vyriškos lyties (95 proc.).  Tiesa, tai atlikta su maliariniu uodu, bet, manau, tuo pačiu metodu ir mūsų uodams galima tą pačią procedūrą atlikti. Toliau mąstant, gal tą metodą tiktų pritaikyti ir erkėms, kas būtų dar aktualiau. Su šituo labai svarbiu moksliniu eksperimentu, jei pavyktų  jį realizuoti praktikoje, žymiai pasikeistų ir visuomenės požiūris į GMO.

Na, o gamtoje verda gyvenimas – neįmanoma net visų permainų pastebėti. Jau bemaž visi sparnuočiai atskrido į savo gimtąsias buveines. Belieka dar sulaukti čiurlių, volungių, griežlių, putpelių sugrįžimo. Dauguma gyvūnų jau turi ir jauniklius. Gal kas užfiksuos ir šakalų pasirodymą mūsų rajone. Daug kam jų atsiradimas kelią nerimą. Nemanau, kad jų prisiveistų tiek, jog kenktų mūsų smulkiajai faunai. Valkataujančios katės ir šunys pridaro daugiau žalos smulkiajai gyvūnijai nei keletas dešimčių šakalų ar vienas kitas šimtas meškėnų.

Per darbus nepastebėsime, kaip pavasaris – pats gražiausias metų laikas –prabėgs. Reikia pastebėti, kad daugelis iš mūsų ir negali džiaugtis pavasario malonumais dėl šienligės. Alergija augalų žiedadulkėms tampa vis dažnesnė tarp žmonių. Nepaisant to, galima rasti išeitį pabūti gamtoje, kada nėra tokio rimto pavojaus sveikatai (tarkime, po lietaus). Linkiu visiems žemės gėrybių mylėtojams gerų pavasarinių darbų ir gerų emocijų gamtoje.