Skip to content

Aparatas mažas, užmojai – dideli

Jonas BALTAKIS

Gal pastebėjote, kad laikraštyje jau kurį laiką spausdiname unikalias nuotraukas, fotografuotas iš oro. Tačiau ne iš lėktuvo ar sraigtasparnio, o iš nedidelio aparato, valdomo nuotoliniu būdu nuo žemės. Tas aparatas vadinamas dronu. Dar jį galima vadinti multihopteriu, nuotolinio valdymo sraigtasparniu ar tiesiog skraidykle, tačiau trumpiau ir tiksliau vadinti dronu. Ignalinoje šiuo dar ir Lietuvoje gana retu pomėgiu užsiima Valdas Martinkus, kuris ir pateikia nuotraukų laikraščiui. Su šiuo jo hobiu verta susipažinti iš arčiau. 

Valdas įvairiais nuotoliniu būdu valdomais aparatais „serga“ seniai. „Mūsų Ignalina“ dar prieš 6 ar 7 metus rašė apie V. Martinkų ir jo valdomus lėktuvėlius, kuriais jis „skraidė“ savo malonumui. Keitėsi technologijos, keitėsi ir Valdo interesai. Dabartinis užsiėmimas taip pat sielos atgaivai tarnauja, tačiau jis jau teikia ir praktinės naudos, o greitai gal taps ir materialine nauda.

„Aparatai yra gamykliniai arba pačių mėgėjų sukonstruoti iš atskirų komponentų. Tokių, kurie aparatus patys gaminasi, Lietuvoje dar nėra daug, aš – vienas iš jų. Tokia gamyba turi nemažai savo privalumų. Pirma, pačiam pasidaryti yra šiek tiek pigiau. Antra, susikonstruoji aparatą tokį, kokio tau reikia, kad jis keltų reikiamą svorį. Filmavimui ir fotografavimui didelio ir galingo drono nereikia. Štai maniškis kelia apie 0,5 kg svorį ir pats save. Tam užtenka 4 variklių. Tai beveik minimalus jų skaičius, nes tokios skraidyklės turi nuo 3 iki 16 variklių. Fotografuojant, su mažu dronu dirbti labai patogu. Jį galima prakišti pro medžių šakas, lapus, „pakabinti“ ten, kur joks fotografas niekada neužlips. Valdymas yra tikslus, todėl aparatą galima prakišti pro visai mažas medžio lajos properšas. Pagal posakį – jei lenda katino ūsai, lįs ir katinas“, – pasakoja Valdas.

Po aparatu kabanti kamera filmuoja ir fotografuoja. Fotografavimo greitis – du kadrai per sekundę, tad nebus praleista jokia svarbi akimirka. Po 10 min. darbo – apie 700 nufotografuotų puikios kokybės kadrų. Pagal galiojančius įstatymus, dronams leista skraidyti iki 130 m aukščio, tačiau paprastai fotografuojama iš 20–30 m aukščio, antraip bus per daug smulkus vaizdas. Kameros objektyvas yra taip vadinamas „žuvies akis“ – matantis labai plačiu kampu, todėl ir nuotraukose horizontas yra apvaliai lenktas, tarsi pati Žemė. 

Tokie aparatai pasaulyje dabar plačiai naudojami ir policijos, ir kariuomenės. Labai tinka žvalgybai. V. Martinkus 14 metų tarnavo savanorių pajėgose, pradėjo Kaune dar tuomet, kai Lietuvoje buvo sovietinė kariuomenė, yra apdovanotas. Dabar jis atsargos savanoris, bet dalyvauja pratybose. Neseniai kariniuose žaidimuose, vykusiuose N. Daugėliškyje, Valdas su savo dronu atliko priešininkų teritorijos žvalgybą iš oro. Rezultatas puikus, nuotraukose aiškiai matosi ir priešininkų pozicijos, ir technikos išsidėstymas ir net karių skaičius. O droną-žvalgą pastebėti labai sunku, saulėtą dieną beveik neįmanoma. Kai jis „kabo“ 100 m aukštyje, nei jo matosi, nei jo girdisi.

Dronas, kaip dabar daugelis įvairios paskirties aparatų, yra išmanusis. Jo elektroninėse smegenyse įmontuotas giroskopas, kompasas, GPS ryšys ir kiti navigaciniai prietaisai, todėl aparatas visada žino savo padėtį erdvėje, net nutrūkus su juo ryšiui – nepasimeta. Tokiu atveju jis parskrenda į tą vietą, iš kurios buvo pakeltas, ir, patikrinęs koordinates, pamažu nusileidžia ant žemės ir išjungia variklius. Jei, tarkim, ore sugenda maitinimo baterija, aparatas vėlgi žemėn nekrenta, o ten, kur buvo, lėtai nutupia ant žemės ir išjungia variklius. Žinoma, visada išlieka ir kritimo tikimybė. Valdas taip vieną aparatą jau yra praradęs. Dėl šios tikimybės dronas niekada neskraidinamas virš ežero. „Kai nukris ant žemės, tai bent liekanas susirinksi ir gedimo priežastį išsiaiškinsi, o jei smigs į ežerą, tai, kaip sakoma, ir visi galai, kaip į vandenį“, – šypsosi V. Martinkus.

Kaip ir viskas šiame pasaulyje, taip ir šis malonumas – kainuoja. „Pats aparatas, be kameros, kainuoja nuo 1000 eurų. Eksploatacija nėra brangi, bet po kiekvieno sezono reikia pirkti naujas baterijas, nes jos, ypač po žiemos miego, nusilpsta. Manau, kiek vėliau dronas pradės nešti ir pajamas. Dabar populiarėja įvairių objektų, sodybų fotografavimas iš oro, tad bandysiu teikti žmonėms tokias paslaugas. Populiarėja ir vestuvių filmavimas iš viršaus, nes, matyt, jaunieji nori matyti save taip, kaip juos mato angelai. Pernai toks vestuvių filmavimas ir fotografavimas kainavo arti 200 eurų. Tai nėra daug, nes darbui sugaištamos trys dienos: diena filmuojama ir dvi dienos po to praleidžiamos prie kompiuterio, apdorojant nuotraukas, montuojant filmą“, – svarsto drono savininkas.

Tokia štai pažintis kol kas dar su mūsų kraštuose egzotišku pomėgiu. Tad jei kada virš galvos išgirsite tylų dūzgimą ir pamatysite kabančią ore keturkampę skraidyklę – nusišypsokite ir ranka pamokite. Jus – fotografuoja…

Autoriaus ir V. Martinkaus nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje